2026 m. kovo 6 d. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje Vilniuje įvyko atmintinų Kanklių metų atidarymo renginys „Iš pašaknių skambantys kankleliai“. Šventę surengė Etninės kultūros globos taryba, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedra.

Renginyje susirinkę kanklių muzikos atlikėjai ir klausytojai simboliškai pradėjo metus, skirtus vienam seniausių ir lietuvių kultūrai svarbiausių instrumentų – kanklėms.

Atidarymo renginyje pasirodė įvairių kartų ir skirtingų kankliavimo tradicijų atlikėjai. Programą pradėjo Vytautas Alenskas, sūduvių kanklėmis atlikęs dainą „Yra šalis“ ir A. Degučio „Kanklininkų polką“. Vėliau skambėjo Agotos Zdanavičiūtės ir jos vadovaujamo „Kanklių rato“ atliekama „Pavasario kompozicija“, Aistės Bružaitės modernizuotomis kanklėmis atlikta Vytauto Germanavičiaus kompozicija „Sningant magnolijų žiedais“ bei Gabijos Žilienės atliekamos Vytauto Klovos pjesės.

Autentišką kankliavimo tradiciją pristatė Ignas Vaitaitis ir Aušra Butkauskienė, aukštaičių penkiastygėmis kanklėmis atlikę kanklių sutartines. Vėliau pasirodė ir balsu užbūrė Toma Grašytė-Jegelevičienė, Vilius Marma, Titas Mockevičius, Gediminas Žilys. Programą tęsė Andrius Morkūnas su folkloro ansambliu „Gadula“, Laura Lukenskienė, Žemyna Trinkūnaitė su savo vadovaujama grupe bei Daiva ir Evaldas Vyčinai.

Vakaro kulminacija tapo Skriaudžių ansamblio „Kanklės“ (vadovė Dalia Venckienė) pasirodymas. Kolektyvas atliko Prano Puskunigio „Himną“ ir „Dainą apie senovę“. Renginys baigėsi bendra visų dalyvių ir klausytojų daina „O kano žali sodai“ bei bendra šventės dalyvių nuotrauka.

Visus pasirodymus galima peržiūrėti vaizdo įraše.

Etninės kultūros globos taryba

Etninės kultūros globos tarybos posėdis vyks 2026 m. kovo 10 d. 14 val.

Darbotvarkėje numatyti klausimai:

1. Dėl siūlymų keisti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymą siekiant tradicinės žuvininkystės išsaugojimo (30 min.).

2. Dėl siūlymų keisti Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymą siekiant atmintinos dienos statusą suteikti tradicinėms pavasario kalendorinėms šventės (20 min.).

3. Dėl diskusijos apie Etnoregioninės tapatybės ugdymo židinių įtvirtinimo poreikį organizavimo (20 min.).

4. Dėl etninės kultūros būklės 2025 metais savivaldybėse apklausos (15 min.).

5. Dėl siūlymų keisti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo siekiant Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatų teisių sulyginimo su kitų nacionalinių premijų laureatų teisėmis (15 min.).

6. Dėl Knygnešystės metų įgyvendinimo 2027 metais veiksmų plano rengimo (15 min.).

7. Kiti klausimai.

EKGT informacija

2026 m. kovo 6 d. 18 val. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilniaus g. 41) vyks atmintinų Kanklių metų atidarymo renginys „Iš pašaknių skambantys kankleliai“. Renginį organizuoja Etninės kultūros globos taryba, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedra. Programoje – tradicinio ir akademinio kankliavimo skambesys bei 120-mečio jubiliejų mininčio Skriaudžių ansamblio „Kanklės“ pasirodymas.

Etninės kultūros globos taryba 2026-uosius paskelbė atmintinais Kanklių metais, o Lietuvos Respublikos Seimas į savo rezoliuciją dėl 2026 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių įtraukė pirmojo Lietuvoje kanklių ansamblio, įkurto Skriaudžiuose, 120-ąsias metines.

Mūsų šalyje kanklės nuo seno vertintos kaip ypatingas muzikos instrumentas, įvairūs skirtinguose etnografiniuose regionuose paplitę kanklių tipai ir kankliavimo būdai pasižymi giliomis tradicijomis. Nuo XX a. pradžios kanklės įgavo lietuvių kultūros bei Lietuvos nepriklausomybės simbolinę reikšmę – tuomet paplito tradicija kankles kaip lietuvybės simbolį turėti savo namuose, kanklininko vaizdinys tapo dažnas vaizduojamojoje dailėje, skulptūroje ir literatūros kūriniuose, o pačių kanklių atvaizdas iki šiol tebenaudojamas taip tautinio identiteto ženklas.

2026 m. vasario 20 d. Raudondvario kultūros centre įvyko Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatų Arūno ir Vidos Sniečkų pagerbimo šventė. Šventę surengė Etninės kultūros globos taryba kartu su Kauno rajono savivaldybe ir Raudondvario kultūros centru.

Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija laureatams buvo iškilmingai įteikta vasario 12 d. Nacionalinėje filharmonijoje, o į Raudondvario kultūros centrą susirinko visi, kurie norėjo pasveikinti Arūną ir Vidą Sniečkus. Garbingi svečiai iš Lietuvos Respublikos Seimo, Kauno rajono savivaldybės, Lietuvių literatūros ir Tautosakos instituto, Lietuvos nacionalinio kultūros centro džiaugėsi, kad laureatai buvo įvertinti už ilgametę švietėjišką, kūrybinę ir visuomeninę veiklą, įprasmintą gyva tradicija brolių Juškų muziejuje.

Arūno ir Vidos darbas – kur kas daugiau nei darbas muziejuje, tai dviejų žmonių gyvenimo kelias, suaugęs su Lietuvos etninės kultūros likimu. Folkloro ansambliai dovanojo ne tik nuoširdžius sveikinimus, bet ir dainas, kurios ne kartą yra skambėjusios Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje Vilkijoje.

Tai buvo ne tik iškilmės, bet ir nuoširdi padėka žmonėms, kurie savo gyvenimą paskyrė tautinės dvasios saugojimui, gyvosios tradicijos puoselėjimui.

EKGT informacija

Nuotraukos autorius – Raudondvario kultūros centras

Etninės kultūros globos taryba nutarė 2027 metus paskelbti atmintinais Knygnešystės metais.

Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad 2027-aisiais sukanka 160 metų, kai buvo įkurta pirmoji knygnešių organizacija – Valančiaus lietuviškų knygų leidimo ir platinimo organizacija. Knygnešystė svariai prisidėjo, kad carinės Rusijos okupacijos laikais būtų ne tik išsaugota lietuviška raštija, bet ir pažadintas daugelio Lietuvos žmonių poreikis skaityti ir kalbėti gimtąja kalba, būtų subrandinta lietuviška savimonė ir išauginta jaunoji karta, trokštanti siekti Lietuvos nepriklausomybės. Net 40 metų trukusi rusifikacija nepasiekė savo tikslų, ir prie to prisidėjo knygnešių judėjimas. Šis reiškinys UNESCO 2004 m. buvo pripažintas unikalia, pasaulyje analogų neturinčia veikla.

Taryba, bendradarbiaudama su Valstybine lietuvių kalbos komisija, Lietuvių kalbos institutu, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos istorijos institutu, kviečia valstybės institucijas, savivaldybes, žiniasklaidos priemones, nevyriausybines organizacijas, užsienio lietuvių bendruomenes aktyviai prisidėti prie atmintinų Knygnešystės metų įgyvendinimo 2027 metais.

Su Tarybos nutarimu „Dėl 2027 metų paskelbimo atmintinais knygnešystės metais“ galima susipažinti čia >>>

EKGT informacija