Etninės kultūros globos taryba

Kovo 12 d. pasiekė skaudi žinia – šios savaitės pradžioje staiga mirė Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas, dailininkas, ilgametis Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas, taip pat ilgametis Etninės kultūros globos tarybos narys, pastaruoju metu pirmininko pavaduotojas Jonas Rudzinskas. Eidamas 70-uosius metus jis paliko ryškų kūrybinį ir visuomeninį palikimą bei reikšmingai prisidėjo prie lietuvių tautodailės ir etninės kultūros puoselėjimo.

J. Rudzinskas gimė 1956 m. Vilniuje, 1986 m. baigė Lietuvos dailės akademiją, kur studijavo tapybą. Parodose dalyvavo nuo 1978 metų, rengė autorines parodas, kūrė tapybos, grafikos ir kitų sričių darbus.

Didžiausias jo indėlis siejamas su tautodailės judėjimo telkimu. Nuo 1992 metų jis vadovavo Lietuvos tautodailininkų sąjungai, įkūrė ir leido žurnalą „Tautodailės metraštis“, įkūrė interneto portalą www.lietuvostautodaile.lt, publikavo menotyrinius ir edukacinius straipsnius. Jis taip pat inicijavo parodas, seminarus, leidybos projektus, dokumentinius filmus apie tautodailininkus bei aktyviai pristatė lietuvių tautinį paveldą Lietuvoje ir užsienyje.

Menininkas aktyviai dalyvavo kultūros politikoje ir visuomeninėje veikloje – buvo įvairių kultūros institucijų ir tarybų narys, buvo vienas iš Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo ir Tautinio paveldo produktų įstatymų rengėjų, inicijavo 2020-ųjų paskelbimą atmintinais Tautodailės metais.

2020 metais už ilgametę tautodailės puoselėjimo, tyrinėjimo ir kūrėjų ugdymo veiklą J. Rudzinskui skirta Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija.

Etninės kultūros globos taryba reiškia nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems, bičiuliams, bendražygiams, visai tautodailės ir etninės kultūros bendruomenei.

EKGT informacija

2026 m. kovo 19–20 d. vyks Etninės kultūros globos tarybos rengiami nuotoliniai seminarai, skirti pasaulio lietuvių bendruomenių nariams ir lituanistinių mokyklų mokytojams. Seminaruose bus nagrinėjamos lietuvių pavasario šventinės tradicijos, o dalyviai galės išbandyti praktinius užsiėmimus.

Kviečiame registruotis ir dalyvauti!

Registracijos nuoroda: https://forms.gle/jWkLzejHN7JAVXweA

Seminarų programa

Kovo 19 d.:

• 19:00–20:00 val. – „Pavasario švenčių folkloras“, lekt. Lijana Šarkaitė-Viluma.
• 20:00–21:00 val. – Kūrybinės dirbtuvės „Karpiniai“, lekt. Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė

Kovo 19 d. seminaro prisijungimo nuoroda

Kovo 20 d.:

• 19:00–20:00 val. – „Pavasario švenčių papročiai“, lekt. doc. dr. Dalia Urbanavičienė.

• 20:00–21:00 val. – Kūrybinės dirbtuvės „Margučių marginimo būdai“, lekt. Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė.

Kovo 20 d. seminaro prisijungimo nuoroda

Paskaitų laikas nurodytas Lietuvos laiku, todėl dalyviai turėtų patikrinti laiko skirtumą savo šalyje.

Sveikiname su Kovo 11-ąja, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, mūsų vilčių diena!

Puoselėkime savo papročius, kultūrą ir istoriją.

Būkime stiprūs ir nepamirškime, kokia brangi yra laisvė!

Dalia Urbanavičienė

Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė

2026 m. kovo 6 d. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje Vilniuje įvyko atmintinų Kanklių metų atidarymo renginys „Iš pašaknių skambantys kankleliai“. Šventę surengė Etninės kultūros globos taryba, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedra.

Renginyje susirinkę kanklių muzikos atlikėjai ir klausytojai simboliškai pradėjo metus, skirtus vienam seniausių ir lietuvių kultūrai svarbiausių instrumentų – kanklėms.

Atidarymo renginyje pasirodė įvairių kartų ir skirtingų kankliavimo tradicijų atlikėjai. Programą pradėjo Vytautas Alenskas, sūduvių kanklėmis atlikęs dainą „Yra šalis“ ir A. Degučio „Kanklininkų polką“. Vėliau skambėjo Agotos Zdanavičiūtės ir jos vadovaujamo „Kanklių rato“ atliekama „Pavasario kompozicija“, Aistės Bružaitės modernizuotomis kanklėmis atlikta Vytauto Germanavičiaus kompozicija „Sningant magnolijų žiedais“ bei Gabijos Žilienės atliekamos Vytauto Klovos pjesės.

Autentišką kankliavimo tradiciją pristatė Ignas Vaitaitis ir Aušra Butkauskienė, aukštaičių penkiastygėmis kanklėmis atlikę kanklių sutartines. Vėliau pasirodė ir balsu užbūrė Toma Grašytė-Jegelevičienė, Vilius Marma, Titas Mockevičius, Gediminas Žilys. Programą tęsė Andrius Morkūnas su folkloro ansambliu „Gadula“, Laura Lukenskienė, Žemyna Trinkūnaitė su savo vadovaujama grupe bei Daiva ir Evaldas Vyčinai.

Vakaro kulminacija tapo Skriaudžių ansamblio „Kanklės“ (vadovė Dalia Venckienė) pasirodymas. Kolektyvas atliko Prano Puskunigio „Maršą“ ir „Dainą apie senovę“. Renginys baigėsi bendra visų dalyvių ir klausytojų daina „O kano žali sodai“ bei bendra šventės dalyvių nuotrauka.

Visus pasirodymus galima peržiūrėti vaizdo įraše.

Etninės kultūros globos taryba

Etninės kultūros globos tarybos posėdis vyks 2026 m. kovo 10 d. 14 val.

Darbotvarkėje numatyti klausimai:

1. Dėl siūlymų keisti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymą siekiant tradicinės žuvininkystės išsaugojimo (30 min.).

2. Dėl siūlymų keisti Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymą siekiant atmintinos dienos statusą suteikti tradicinėms pavasario kalendorinėms šventės (20 min.).

3. Dėl diskusijos apie Etnoregioninės tapatybės ugdymo židinių įtvirtinimo poreikį organizavimo (20 min.).

4. Dėl etninės kultūros būklės 2025 metais savivaldybėse apklausos (15 min.).

5. Dėl siūlymų keisti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo siekiant Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatų teisių sulyginimo su kitų nacionalinių premijų laureatų teisėmis (15 min.).

6. Dėl Knygnešystės metų įgyvendinimo 2027 metais veiksmų plano rengimo (15 min.).

7. Kiti klausimai.

EKGT informacija

2026 m. kovo 6 d. 18 val. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilniaus g. 41) vyks atmintinų Kanklių metų atidarymo renginys „Iš pašaknių skambantys kankleliai“. Renginį organizuoja Etninės kultūros globos taryba, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedra. Programoje – tradicinio ir akademinio kankliavimo skambesys bei 120-mečio jubiliejų mininčio Skriaudžių ansamblio „Kanklės“ pasirodymas.

Etninės kultūros globos taryba 2026-uosius paskelbė atmintinais Kanklių metais, o Lietuvos Respublikos Seimas į savo rezoliuciją dėl 2026 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių įtraukė pirmojo Lietuvoje kanklių ansamblio, įkurto Skriaudžiuose, 120-ąsias metines.

Mūsų šalyje kanklės nuo seno vertintos kaip ypatingas muzikos instrumentas, įvairūs skirtinguose etnografiniuose regionuose paplitę kanklių tipai ir kankliavimo būdai pasižymi giliomis tradicijomis. Nuo XX a. pradžios kanklės įgavo lietuvių kultūros bei Lietuvos nepriklausomybės simbolinę reikšmę – tuomet paplito tradicija kankles kaip lietuvybės simbolį turėti savo namuose, kanklininko vaizdinys tapo dažnas vaizduojamojoje dailėje, skulptūroje ir literatūros kūriniuose, o pačių kanklių atvaizdas iki šiol tebenaudojamas taip tautinio identiteto ženklas.