NAUJIENOS

Penktajame tarybos posėdyje nutarta

Penktasis šių metų Etninės kultūros globos tarybos posėdis įvyko gegužės 11 d. nuotoliniu būdu. Pirmuoju punktu šiame posėdyje aptartas EKGT siūlymas kartu su Lietuvos Respublikos Prezidentūra surengti renginį, skirtą etninės kultūros vaidmens kultūros ir regioninėje politikoje aptarimui. EKGT įsitikinimu, toks renginys padėtų valstybiniu lygiu iškelti teisėkūrines ir kitas problemas, stabdančias etninės kultūros gyvavimą ir plėtrą.

Penktojo Tarybos posėdžio darbotvarkė

Šių metų penktasis Etninės kultūros globos tarybos posėdis vyks gegužės 11 d. 13 val. nuotoliniu būdu.

Posėdžio darbotvarkėje numatyti klausimai:

  1. Dėl siūlymų tobulinti Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymą, jo įgyvendinimą (20 min.).
  2. Dėl siūlymo tobulinti Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymą, grąžinant horizontalaus pobūdžio plėtros programas ir kitus strateginio planavimo dokumentus (15 min.).
  3. Dėl Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos projekto (20 min.).
  4. Dėl siūlymo papildyti Lietuvos Respublikos herbo, kitų herbų ir heraldinių ženklų įstatymo 3 straipsnį nauja dalimi (20 min.).
  5. Dėl siūlymo surengti forumą kartu su Prezidentūra dėl etninės kultūros vaidmens kultūros ir regioninėje politikoje (20 min.).
  6. Dėl siūlymų skelbti atmintinus metus – Aukštaitijos, Žirgo ir kt. (15 min.). 
  7. Kiti klausimai (Tautodailės simpoziumo pristatymas, EKGT ir regioninių tarybų 20-mečio minėjimo surengimo galimybės ir t. t.) (20 min.).

Tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė
Nuotraukoje – studijoje „Giedražolė“ sukurtas žolynas

Gryninamas tradicinės žvejybos apibrėžimas

2021 m. gegužės 6 d. įvyko EKGT darbo grupės posėdis, kuriame aptartas tradicinės žvejybos apibrėžimo klausimas. Šis posėdis surengtas reaguojant į Neringos savivaldybės kreipimąsi, kuriuo išsakytas susirūpinimas dėl įstatymo leidėjų svarstomo verslinės žvejybos uždraudimo, kuris siejasi ir su tradicinės žvejybos uždraudimu, o kartu ir su Kuršių nerijos žvejų tradicinio gyvenimo būdo bei kultūrinės tapatybės praradimu.

Patvirtinta 2020 metų EKGT veiklos ataskaita

Gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto posėdyje svarstyta ir patvirtinta Etninės kultūros globos tarybos 2020 metų veiklos ataskaita. EKGT veiklos ataskaitą pristatė EKGT pirmininkė Dalia Urbanavičienė.
 

Posėdžio transliacijos nuoroda: https://www.youtube.com/watch?v=GN_jnXbFXms

Su EKGT ataskaita galima susipažinti čia >>>

EKGT informacija

Sveikiname III Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados nugalėtojus!

2021 m. balandžio 23 d. įvyko III Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados (2020–2021 mokslo metai) šalies etapas, kurio pagrindiniai rengėjai – Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, Etninės kultūros globos taryba ir Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga.

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą su rūpesčiu dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį.

SVARBU

Baltu vienybes sasauka
Lietuvoje kasmet vyksta daug renginių, kuriuose galima pajusti etninės kultūros dvasią. Čia rasite įspūdingiausius, turinčius giliausias tradicijas, sukeliančius didžiausias emocijas, suburiančius skaitlingiausią bendruomenę arba patraukiančius dėmesį nauju požiūriu į etninę kultūrą.
Kviečiame svečiuotis Lietuvos kaimo turizmo sodybose, kuriose laikomasi senųjų architektūros tradicijų, puoselėjamos lietuviškos augalų ir gyvūnų veislės, saugomos amatų ir kulinarinio paveldo paslaptys. Pažinkime Lietuvos etnografinių regionų papročius ilsėdamiesi šiose sodybose!
kukumbalis
Etninei kultūrai neabejingus ir jos žinias jaunajai kartai perduoti siekiančius mokytojus kviečiame naudotis etninės kultūros ugdymo metodinėmis rekomendacijomis bei etninės kultūros ugdymo bendrosiomis programomis.

LIETUVOS ETNOGRAFINIAI REGIONAI

Kiekvienas Lietuvos etnografnis regionas yra istoriškai susiformavusi teritorija, turinti savo gentines ištakas, istorinį palikimą ir savitas kultūrines ypatybes, kurios iki mūsų laikų išliko kaip materialusis ir nematerialusis paveldas (tarmės, sakytinis ir muzikinis folkloras, papročiai, valgiai, architektūra, drabužiai, audiniai, tradiciniai dirbiniai ir kt.). Tokie etnografnio regiono požymiai nurodyti ir Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktame apibrėžime: etnografinis regionas – istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas.

Lietuvoje yra penki etnografniai regionai, pasižymintys istoriškai susiformavusiais kultūriniais ypatumais: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva), Mažoji Lietuva ir Žemaitija. Skaityti toliau>>>

EKGT BIČIULIAI

X