-
; -
;
NAUJIENOS
Svarstytos sutartinių puoselėjimo centrų kūrimo galimybės
2021 m. gruodžio 1 d. įvyko jau trečiasis susitikimas, kuriame aptartos sutartinių giedojimo tradicijos perdavimo ir puoselėjimo centrų kūrimo galimybės.
Pasitarime dalyvavo Etninės kultūros globos tarybos, Lietuvos nacionalinio kultūros centro, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedros atstovės, sutartinių puoselėtojai iš Biržų, Kupiškio, Ignalinos, Pasvalio, Panevėžio, Ukmergės ir Kauno.
EKGT pirmininkė Dalia Urbanavičienė ir LNKC direktoriaus pavaduotoja Vida Šatkauskienė pristatė idėją parengti sutartinių puoselėjimo centrų kūrimo metodines gaires, kuriose būtų išplėtotas ir Sutartinių kelio steigimas. Jos pakvietė pasidalinti, kokios veiklos, susijusios su sutartinių tradicijos plėtra, vykdomos įvairiose Lietuvos vietose.
Vyriausybė pritarė Sūduvos metų minėjimo planui
2021 m. gruodžio 1 d. Vyriausybė pritarė atmintinų Sūduvos metų minėjimo planui. Pagal šį planą Etninės kultūros globos taryba įsipareigojo sukurti Sūduvos metų ženklą, o kartu su Marijampoliečių bendrija ir Marijampolės meno mokykla – surengti Sūduvos dienos minėjimą, skirtą Sūduvos metams pradėti.
Kartu su Kultūros ministerija ir Lietuvių kalbos institutu EKGT surengs konferenciją „Sudūvių tapatybės ženklai XXI amžiuje: kalba, kultūra, savimonė“. Kartu su Šakių rajono savivaldybe, Zanavykų muziejumi ir Lietuvos nacionaliniu muziejumi EKGT organizuos mokslinę konferenciją, skirtą Sūduvos regiono istorijai ir kultūrai.
Kalėdų folkloro ir postfolkloro grojaraštis
Prasidėjus Adventui (o senoviškai sakant – Leliumų laikotarpiui) ir artėjant Kalėdoms, dalinamės atnaujintu Advento ir Kalėdų folkloro bei postfolkloro grojaraščiu: https://www.youtube.com/playlist?list=PLZ_Oazhp1wMoq353WxJQbn3GwVMEo_5x
Teskamba senosios lietuviškos kalėdinės dainos arba jomis remiantis sukurtos puikios šiuolaikinės interpretacijos šeimose ir viešosiose erdvėse – miestų bei kaimų aikštėse prie Kalėdų eglutės, kalėdinėse mugėse, o taip pat mokyklose, darželiuose.
Lietuvos etnografinių regionų žemėlapis bus patobulintas ir parengtas spaudai
2003 metais Etninės kultūros globos tarybos užsakymu buvo parengtas Lietuvos etnografinių regionų žemėlapis. Žemėlapio sudarytojai – humanitarinių mokslų daktaras Žilvytis Šaknys ir gamtos mokslų daktaras Danielius Pivoriūnas. Žemėlapis buvo parengtas remiantis įvairių mokslinių tyrimų rezultatais, ekspertų (etnologų, etnomuzikologų, lingvistų, istorikų ir kt.) išvadomis ir rekomendacijomis.
Forumas „Regioninė kalbos politika. Būti ar nebūti pokyčiams?“
2021 m. lapkričio 24 d. 15 val. vyks Valstybinės kalbos inspekcijos organizuojamas forumas „Regioninė kalbos politika. Būti ar nebūti pokyčiams?“ Pranešimus skaitys Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos kalbos tvarkytoja Daiva Beliokaitė, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė. Diskusijoje dalyvaus Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka, Klaipėdos universiteto prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė, savivaldybių valdžios, žiniasklaidos atsovai.
Renginys bus transliuojamas per Valstybinės lietuvių kalbos komisijos „Youtube“ kanalą.
Renginio programa: http://www.vlkk.lt/media/public/file/Naujienos/Kalbosforumas20211124.pdf
EKGT informacija
.jpg)
Informacijos rinkinys kuriantiems etnokultūrinę sodybą
Siekdami, kad Lietuvoje atsirastų kuo daugiau kaimo turizmo sodybų, kuriose plėtojamos senosios architektūros ir kitos tradicijos, parengėme vaizdo pasakojimų bei kitos informacijos rinkinį. Šiame rinkinyje – tyrėjų paskaitos apie sodybos dermę su aplinka skirtingose kultūrose, videosiužetai ir literatūra apie Lietuvos etnografinių regionų kaimo architektūros tradicijas, praktiniai patarimai bandantiems prikelti gyvenimui seną sodybą, reportažai, kuriuose savo patirtimi dalijasi etnokultūrinių kaimo turizmo sodybų šeimininkai. Kviečiame šiuo rinkiniu naudotis kuriant savo sodybą >>>
SVARBU
Lietuvoje kasmet vyksta daug renginių, kuriuose galima pajusti etninės kultūros dvasią. Čia rasite įspūdingiausius, turinčius giliausias tradicijas, sukeliančius didžiausias emocijas, suburiančius skaitlingiausią bendruomenę arba patraukiančius dėmesį nauju požiūriu į etninę kultūrą.
Kviečiame svečiuotis Lietuvos kaimo turizmo sodybose, kuriose laikomasi senųjų architektūros tradicijų, puoselėjamos lietuviškos augalų ir gyvūnų veislės, saugomos amatų ir kulinarinio paveldo paslaptys. Pažinkime Lietuvos etnografinių regionų papročius ilsėdamiesi šiose sodybose!
Etninei kultūrai neabejingus ir jos žinias jaunajai kartai perduoti siekiančius mokytojus kviečiame naudotis etninės kultūros ugdymo metodinėmis rekomendacijomis bei etninės kultūros ugdymo bendrosiomis programomis.
LIETUVOS ETNOGRAFINIAI REGIONAI
Kiekvienas Lietuvos etnografinis regionas yra istoriškai susiformavusi teritorija, turinti savo gentines ištakas, istorinį palikimą ir savitas kultūrines ypatybes, kurios iki mūsų laikų išliko kaip materialusis ir nematerialusis paveldas (tarmės, sakytinis ir muzikinis folkloras, papročiai, valgiai, architektūra, drabužiai, audiniai, tradiciniai dirbiniai ir kt.). Tokie etnografnio regiono požymiai nurodyti ir Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktame apibrėžime: etnografinis regionas – istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas.
Lietuvoje yra penki etnografiniai regionai, pasižymintys istoriškai susiformavusiais kultūriniais ypatumais: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva), Mažoji Lietuva ir Žemaitija. Skaityti toliau>>>
EKGT BIČIULIAI
