-
; -
;
NAUJIENOS
Pritarta gyvojo muziejaus įteisinimui
Balandžio 14 d. Seimo Kultūros komitete drauge su Kauno rajono savivaldybės vadovais sutarta, kad Arūnas ir Vida Sniečkai, daugiau nei 30 metų puoselėjantys A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejų, nebus iškraustomi iš šio muziejaus sodybos. Jiems bus sudarytos sąlygos ir toliau gyventi sodyboje, kartu rūpinantis šiuo nepaprastu, jų pačių sukurtu muziejumi.
Kultūros ministerija Kauno rajono savivaldybei pasiūlė sudaryti su A. ir V. Sniečkais sutartį dėl gyvenimo tarnybiniame bute, esančiame muziejaus dalyje. Sutartis leis muziejininkams gyventi šioje sodyboje tol, kol nors vieną iš jų su muziejumi sies darbiniai santykiai.
Kultūros ministerija įsipareigojo per įmanomai trumpiausią laiką paruošti reikiamus įstatymų pakeitimus, kuriais būtų įteisinti gyvieji muziejai. Gyvuoju muziejumi laikomas muziejus, kuriame gyvai atkuriamos tam tikros kultūros, gamtinės aplinkos ar istorinio laikotarpio sąlygos. Gyvojo muziejaus išskirtinis bruožas – jame gali gyventi jį prižiūrintys ir pasirinktą kultūrinę aplinką atkuriantys bei kuriantys muziejininkai.
EKGT informacija
Nuotraukoje – A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejaus fragmentas
.jpg)
Ketvirtojo Tarybos posėdžio darbotvarkė
Etninės kultūros globos tarybos ketvirtasis 2021 metų posėdis vyks balandžio 13 d. 13.00 val. nuotoliniu būdu. Posėdžio darbotvarkėje numatyti klausimai:
- Dėl planuojamo tradicinio žvejybos verslo Kuršių Nerijoje uždraudimo (50 min.).
- Dėl siūlymo surengti forumą kartu su Prezidentūra dėl etninės kultūros vaidmens kultūros ir regioninėje politikoje (25 min.).
- Dėl siūlymo papildyti Lietuvos Respublikos herbo, kitų herbų ir heraldinių ženklų įstatymo 3 straipsnį nauja dalimi (25 min.).
- Dėl padėkos Japonijos ambasadoriaus Lietuvoje žmonai Y. Yamasaki už indėlį propaguojant tradicinių kanklių muziką Lietuvoje (10 min.).
- Dėl regioninių tarybų siūlymų keisti Bendruosius regioninių etninės kultūros globos tarybų nuostatus dėl regioninių tarybų pirmininkų kadencijų (5 min.).
- Dėl regioninės tarybos sudėties keitimo (5 min.).
- Kiti klausimai (10 min.).
Tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė
Nuotraukoje – studijoje „Giedražolė“ sukurtas žolynas
.jpg)
Etninės kultūros globos taryba Kultūros ministerijai išsakė etninės kultūros problemas
Balandžio 12 dieną įvyko Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) ir Kultūros ministerijos atstovų susitikimas. Susitikimą inicijavo EKGT, norėdama išsakyti savo susirūpinimą dėl dėmesio stygiaus lietuvių etninei kultūrai ir apskritai lietuvybei svarbiuose Kultūros ministerijos dokumentuose.
EKGT raštas Seimo Kultūros komitetui ir Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus
Siekiant išsaugoti Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejų kaip gyvajį ir apginti šį muziejų sukūrusių muziejininkų Antano ir Vidos Sniečkų teises, Etninės kultūros globos taryba parengė raštą Seimo Kultūros komitetui. Kviečiame susipažinti su šiuo raštu >>>
Balandžio13 d. 11 val. Seime vyks Seimo nario Roberto Šarknicko spaudos konferencija „Dėl Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejaus situacijos bei „Gyvojo muziejaus“ įstatymo projekto įteisinimo galimybių“. Spaudos konferencijoje dalyvaus ir EKGT pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė. Stebėti spaudos konferenciją kviečiame čia >>>
EKGT informacija
Nuotrauka iš www.alkas.lt
EKGT pranešimas spaudai dėl A. ir J. Juškų muziejuje susiklosčiusios situacijos
Siekiant išsaugoti Vilkijoje beveik 300 metų senumo pastatą, kuriame ryškiausią pėdsaką paliko žymus XIX a. tautosakos rinkėjas kunigas Antanas Juška, visuomenės iniciatyva imta ieškoti žmogaus, kuris galėtų gyventi atkuriamoje muziejaus sodyboje ir taip padaryti ją gyvą. Tuo žmogumi tapo Arūnas Sniečkus, kuris buvo priimtas į muziejaus direktoriaus pareigas sudarant jam sąlygas apsigyventi muziejui priklausančiose patalpose.
Sveiki sulaukę šventų Velykų!
Brangieji,
būkite pasveikinti sulaukę šventų Velykų!
Tegul jos atneša džiaugsmą ir pripildo širdis pavasariškos šilumos!
Etninės kultūros globos tarybos vardu pirmininkė
Dalia Urbanavičienė
Nuotraukoje – Jurgitos Treinytės (Jorės) skutinėti margučiai iš parodos „Margutis – pavasario sukutis"
SVARBU
Lietuvoje kasmet vyksta daug renginių, kuriuose galima pajusti etninės kultūros dvasią. Čia rasite įspūdingiausius, turinčius giliausias tradicijas, sukeliančius didžiausias emocijas, suburiančius skaitlingiausią bendruomenę arba patraukiančius dėmesį nauju požiūriu į etninę kultūrą.
Kviečiame svečiuotis Lietuvos kaimo turizmo sodybose, kuriose saugomos kaimo architektūros tradicijos, puoselėjamos senosios lietuviškos augalų ir gyvūnų veislės. Pažinkime Lietuvos etnografinių regionų papročius, dalyvaudami šiose sodybose rengiamose etnokultūrinėse edukacijose.
Etninei kultūrai neabejingus ir jos žinias jaunajai kartai perduoti siekiančius mokytojus kviečiame naudotis etninės kultūros ugdymo metodinėmis rekomendacijomis bei etninės kultūros ugdymo bendrosiomis programomis.
LIETUVOS ETNOGRAFINIAI REGIONAI
Kiekvienas Lietuvos etnografnis regionas yra istoriškai susiformavusi teritorija, turinti savo gentines ištakas, istorinį palikimą ir savitas kultūrines ypatybes, kurios iki mūsų laikų išliko kaip materialusis ir nematerialusis paveldas (tarmės, sakytinis ir muzikinis folkloras, papročiai, valgiai, architektūra, drabužiai, audiniai, tradiciniai dirbiniai ir kt.). Tokie etnografnio regiono požymiai nurodyti ir Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktame apibrėžime: etnografinis regionas – istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas.
Lietuvoje yra penki etnografniai regionai, pasižymintys istoriškai susiformavusiais kultūriniais ypatumais: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva), Mažoji Lietuva ir Žemaitija. Skaityti toliau>>>
EKGT BIČIULIAI
