Etninės kultūros globos taryba

NAUJIENOS

Kvietimas į doc. dr. Rimanto Astrausko knygos pristatymą

Maloniai kviečiame į buvusio Etninės kultūros globos tarybos pirmininko, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedros bei Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos docento, humanitarinių mokslų daktaro Rimanto Astrausko knygos pristatymą, kuris vyks 2026 m. gegužės 13 d. (Gedimino pr. 42, Vilnius).

Dalyvauja:

akademikas, habil. dr. Antanas Andrijauskas

prof. dr. Darius Kučinskas

prof. Petras Kunca

prof. Gediminas Kviklys

kompozitorė Jūratė Baltramiejūnaitė

dr. Toma Grašytė-Jegelevičienė

autorius doc. dr. Rimantas Astrauskas


Publikacija „Prie savosios kultūros šaltinių. Muzikos istoriografijos profiliai“ – tai nuo 1990-ųjų autoriaus vykdomų muzikologijos ir etnomuzikologijos istoriografijos tyrimų sintezės mokslo darbas. Jo tikslas – pateikti komplementarią Lietuvos muzikinės istoriografijos apžvalgą, kuri praplėstų, papildytų nuoseklų jos vaizdą ir nekartotų mokslo bendruomenei jau pažįstamos istorinės medžiagos masyvo.

Parašyti šį mokslo darbą taip pat paskatino noras išryškinti naujus, rečiau į tyrėjų akiratį patenkančius duomenis ir šaltinius, atskleisti iškilių asmenybių (Johanno Gottfriedo Herderio, Oskaro Kolbergo, Christiano Bartscho, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Jadvygos Čiurlionytės, Algirdo Juliaus Greimo, Marijos Birutės Gimbutienės), kurios sužadino ar kitaip veikė lietuvių tradicinės kultūros tyrimus, muzikologijos ir etnomuzikologijos raidą, kūrybinius profilius.

Organizatorius: LMTA Edukologijos katedra

Įėjimas nemokamas.

Kanklių metų II ketvirtis: svarbiausi renginiai Lietuvoje

2026-ieji Lietuvoje paskelbti atmintinais Kanklių metais, skirtais vienam seniausių ir reikšmingiausių lietuvių tradicinės muzikos instrumentų bei su juo susijusiai kultūrinei tradicijai prisiminti. Etninės kultūros globos taryba pristato antrojo ketvirčio svarbiausius renginius ir kviečia aktyviai juose dalyvauti.

Gegužės–birželio mėnesiais visoje Lietuvoje vyks įvairių festivalių, koncertų ir folkloro švenčių, atskleidžiančių kanklių muzikos gyvybingumą. Programoje – tiek ilgametes tradicijas puoselėjantys tarptautiniai festivaliai, tokie kaip „Skamba skamba kankliai“ ar „Atataria lamzdžiai“, tiek išskirtinės iniciatyvos, tarp jų – ilgiausias kanklių muzikos koncertas Skriaudžiuose.

Įvairių Lietuvos regionų renginiuose dalyvaus profesionalūs atlikėjai, mėgėjų kolektyvai, jaunimas. Didelis dėmesys skiriamas tradicijos tęstinumui, bendruomeniškumui ir gyvam kultūros patyrimui.

Kviečiame susipažinti su renginių sąrašu: Kanklių metų 2026 m. veiksmų plano II ketvirčio svarbiausi renginiai

EKGT informacija

2026 m. gegužės 12 d. Tarybos posėdžio darbotvarkė

Etninės kultūros globos tarybos posėdis vyks 2026 m. gegužės 12 d. 14 val.

Darbotvarkėje numatyti klausimai:

1. Dėl Jono Basanavičiaus premijos komisijos nario teikimo.

2. Dėl tradicinės žvejybos nuostatų pakeitimo siūlymų.

3. Dėl etnologijos ir folkloristikos gražinimo į Studijų krypčių sąrašą darbų sekos.

4. Dėl Tautinių žaidimų metų 2028-aisiais metais paskelbimo.

5. Dėl Knygnešystės metų įgyvendinimo 2027-aisiais metais veiksmų plano projekto.

6. Dėl Regioninių tarybų narių patvirtinimo.

7. Kiti klausimai.

EKGT informacija

Folkloro bendruomenė aptarė raidos kryptis: tarp atradimų ir praradimų

Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija balandžio 29 d. pakvietė folkloro bendruomenės atstovus į pašnekesį–diskusiją „Atradimai ir praradimai“. Organizatoriai susirinkusiesiems pasiūlė sueigos–kūrybinių dirbtuvių formatą.

Kaip pažymėjo organizatoriai, nebuvo siekiama priimti deklaracijų ar rezoliucijų – svarbiausias tikslas buvo pasikeisti nuomonėmis ir apčiuopti folkloro atlikimo bei pristatymo raidos tendencijas.

Renginio dalyvius pasveikino Vida Šatkauskienė ir prof. dr. Daiva Vyčinienė. V. Šatkauskienė savo pranešime pristatė folkloro apibrėžimo įvairovę, aptarė pastarojo meto šio žanro kolektyvų raiškos formas ir tendencijas. Ji taip pat skatino diskusijų dalyvius dalintis patirtimi ir įžvalgomis apie atradimus, praradimus bei aktualias kryptis.

 

Lietuvos nacionalinio kultūros centro nuotr.

Sveikiname 8-osios Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados nugalėtojus!

2026 m. balandžio 30 d. įvyko aštuntosios Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados šalies etapas. Olimpiada vyko Radviliškio rajono Šeduvos gimnazijoje.  Šiais metais į trečiąjį etapą atvyko 33 mokiniai – regioninio etapo I ir II vietų laimėtojai iš Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Mažosios Lietuvos, Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir savivaldybių etapo I ir II vietų laimėtojai iš Vilniaus ir Kauno.

Olimpiados dalyvius pasveikino ir sėkmės palinkėjo Šeduvos gimnazijos direktorė Edita Varneckienė, vertinimo komisijos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo programų skyriaus vyriausioji specialistė Elona Bagdanavičienė. Gimnazijos etnobūrelio „Šeduviukai“ dainininkai, muzikantai ir šokėjai pasveikino Olimpiados dalyvius muzikiniais kūriniais, skirtais atmintiniems Kanklių metams. 

Pirmoji Olimpiados užduotis – etnokultūrinio pažinimo testas tema „Kalendoriniai papročiai ir liaudies kūryba“ – taip pat buvo skirta Kanklių metams (buvo keletas klausimų apie kankliavimo tradicijas ir kankles). Atlikdami antrąją užduotį – etnokultūrinės veiklos ir raiškos pristatymą, vaikai pasakojo apie savo etnokultūrinę veiklą mokykloje, bendruomenėje, šeimoje, rodė savo rankdarbius, dainavo, šoko, muzikavo ir kt. Vertinimo komisija stebėjosi mokinių išradingumu, kūrybingumu ir brandumu. Iš visų geriausių išrinkti pačius geriausius komisijai nebuvo lengva. 

Etninės kultūros globos taryba nuoširdžiai sveikina aštuntosios Olimpiados nugalėtojus!

Dėkojame visiems Olimpiados dalyviams, jiems pasirengti padėjusiems mokytojams ir tėveliams! Dėkojame Olimpiados organizatoriams – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūrai ir Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungai.

Ypatinga padėka – Šeduvos gimnazijos kolektyvui, mokiniams ir gimnazijos direktorei Editai Varneckienei už šiltą priėmimą ir nuoširdžią pagalbą rengiant Olimpiados šalies etapą. Taip pat labai ačiū Vilniaus Žvėryno gimnazijos folkloro ansamblio „Dolija“ (vadovė Vilija Vaitkienė) šauniesiems muzikantams, padėjusiems Olimpiados dalyviams smagiai pasišokti, kol vertinimo komisija skaičiavo rezultatus.

Daugiau informacijos  >>>

Daugiau nuotraukų – Etninės kultūros globos tarybos FACEBOOK puslapyje >>>

EKGT informacija

Atidaryta Viktorijos Bitinaitės-Stankevičienės paroda „Iš žolynų gimę pasauliai“

Balandžio 29 d. Etninės kultūros globos tarybos būstinėje Vilniuje atidaryta menininkės Viktorijos Bitinaitės-Stankevičienės paroda „Iš žolynų gimę pasauliai“, kviečianti pasinerti į subtilų, kvapnų ir užburiantį žolynų pasaulį.

Parodoje pristatomos autorės kurtos kabančios kompozicijos, įkvėptos šiaudinių sodų ir verbų rišimo tradicijos. Kūriniuose dera tautodailės paveldas, gamtos medžiagų grožis ir menininkės vaizduotė. Lankytojai turi galimybę iš arti pamatyti kruopščiai iš žolynų, šiaudų ir kitų gamtos elementų sukurtas figūras – gyvūnėlius, saulutes, vainikėlius, dekoratyvines kompozicijas.

Susitikimo metu Etninės kultūros globos tarybos vardu autorę pasveikino pirmininkas Virginijus Jocys, jaukiai skambėjo folkloro ansamblio „Jerubė“ atliekamos lietuvių liaudies dainos.

Autorė pasakojo apie savo kūrybinį kelią, įkvėpimo šaltinius ir kūrybos procesą. Kadaise ją itin sužavėjo unikalaus menininko Gintauto Gavenavičiaus (1960–2004) iš linų rišamos skulptūros. Šiuo metu Lietuvoje žolynų skulptūrų rišėjų yra vos keletas.

Gyvybės medžius primenančios verbos apjungia pagoniškojo ir krikščioniškojo tikėjimo prasmes – jose gausu pusmėnulių, saulių, angelų, elnių, žirgelių.

Menininkė vasarą kaupia kūriniams reikalingą medžiagą – žolynus, meldus, žiedynus. Žiemą vyksta intensyviausia kūryba, tuomet idėjos virsta supintais ir surištais pavidalais. Pavasarį šie kūriniai ypač gražūs, nes žolynai dar spindi įvairiais žalsvais, gelsvais, rusvais atspalviais. Vėliau augalai visiškai išdžiūva ir lieka vientisos šiaudo spalvos. Autorė prasitarė, kad nors jai artima ir keramika, šiuo metu ją labiausiai įtraukia žolynų pynimas – šioje kūryboje ji jaučia daugiausia gyvybės ir šilumos.

Paroda veiks iki Joninių. Ją galima aplankyti darbo dienomis 10–16 val. EKGT būstinėje (Gedimino pr. 60, Vilnius).

EKGT informacija

SVARBU


 
Etninės kultūros globos taryba 2026 m. paskelbė atmintinais Kanklių metais, papildydama ir prisidėdama prie Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos dėl Skriaudžių kanklių ansamblio 120-ies metų sukakties minėjimo.
sodyba
Kviečiame svečiuotis Lietuvos kaimo turizmo sodybose, kuriose laikomasi senųjų architektūros tradicijų, puoselėjamos lietuviškos augalų ir gyvūnų veislės, saugomos amatų ir kulinarinio paveldo paslaptys. Pažinkime Lietuvos etnografinių regionų papročius ilsėdamiesi šiose sodybose!
kukumbalis
Etninei kultūrai neabejingus ir jos žinias jaunajai kartai perduoti siekiančius mokytojus kviečiame naudotis Etninės kultūros bendrąja programa ir etninės kultūros ugdymo metodinėmis rekomendacijomis.

LIETUVOS ETNOGRAFINIAI REGIONAI

regionaizemaitinja mazoji lietuva dzukija aukstaitija suvalkija

Kiekvienas Lietuvos etnografinis regionas yra istoriškai susiformavusi teritorija, turinti savo gentines ištakas, istorinį palikimą ir savitas kultūrines ypatybes, kurios iki mūsų laikų išliko kaip materialusis ir nematerialusis paveldas (tarmės, sakytinis ir muzikinis folkloras, papročiai, valgiai, architektūra, drabužiai, audiniai, tradiciniai dirbiniai ir kt.). Tokie etnografnio regiono požymiai nurodyti ir Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktame apibrėžime: etnografinis regionas – istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas.

Lietuvoje yra penki etnografiniai regionai, pasižymintys istoriškai susiformavusiais kultūriniais ypatumais: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva), Mažoji Lietuva ir Žemaitija. Skaityti toliau>>>

EKGT BIČIULIAI

X