NAUJIENOS
Etninės kultūros globos taryba: Vėlinės – neatsiejama laisvės kovų atminties dalis
Etninės kultūros globos taryba (EKGT) išreiškė nepritarimą siūlymui išbraukti iš švenčių dienų sąrašo Vėlines siekiant suteikti švenčių dienos statusą Laisvės gynėjų dienai sausio 13-ajai ir ragina Seimo narius nepritarti tokiam sprendimui. Taryba ...
.jpg)
Šeštajame 2025 m. Tarybos posėdyje aptarta
Šeštasis Tarybos posėdis įvyko 2025 m. birželio 10 d. pusiau nuotoliniu būdu.
Posėdyje dalyvavo Tarybos nariai ir svečiai – Audronė Daraškevičienė, Istorijų namų edukatorė bei Stanislav Bajurin, Lietuvos etnosporto komiteto vadovas.
Posėdyje buv ...
EKGT siūlo regionų plėtros ir savivaldos įstatymuose daugiau dėmesio skirti kultūrai
Etninės kultūros globos taryba (Taryba) pateikė Seimui siūlymus papildyti Regioninės plėtros įstatymą nuostatomis dėl etnografinių regionų ir kultūros. Be to, Taryba yra pateikusi siūlymą papildyti Vietos savivaldos įstatymą nauja valstybės delegu ...
.jpg)
2025 m. birželio 10 d. posėdžio darbotvarkė
Etninės kultūros globos tarybos posėdis vyks 2025 m. birželio 10 d. 13 val.
Darbotvarkėje numatyti klausimai:
1. Dėl siūlymų paskelbti atmintinais metais 2027-uosius – Knygnešystės, 2028-uosius – Tautinių žaidimų, 2029-uosius – Sutartinių (30 mi ...
Įvyko diskusija „Dėl Sūduvos vardo teisinio susigrąžinimo“
Etninės kultūros globos taryba (EKGT) kartu su Lietuvos Respublikos Seimo laikinąja Sūduvos krašto bičiulių grupe (pirmininkas Juozas Olekas) pakvietė su šiuo klausimu susijusių institucijų ir visuomenės atstovus į diskusiją „Dėl Sūduvos vardo tei ...
Susitikimas su Neringos vicemeru
2025 m. gegužės 30 d. Tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė susitiko su Neringos vicemeru Narūnu Lendraičiu.
Susitikimo metu buvo svarstomos verslinės žvejybos Kuršių mariose išsaugojimo galimybės, aptarti etninės kultūros klausimai ir ...
SVARBU
Pažymėdami Dainų ir šokių šventės šimtmetį, Seimo nutarimu, 2024-aisiais minime Dainų šventės atmintinus metus. Ši šventė yra svarbi Lietuvos kultūrinės tapatybės dalis, įrašyta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Kviečiame svečiuotis Lietuvos kaimo turizmo sodybose, kuriose laikomasi senųjų architektūros tradicijų, puoselėjamos lietuviškos augalų ir gyvūnų veislės, saugomos amatų ir kulinarinio paveldo paslaptys. Pažinkime Lietuvos etnografinių regionų papročius ilsėdamiesi šiose sodybose!
Etninei kultūrai neabejingus ir jos žinias jaunajai kartai perduoti siekiančius mokytojus kviečiame naudotis Etninės kultūros bendrąja programa ir etninės kultūros ugdymo metodinėmis rekomendacijomis.
LIETUVOS ETNOGRAFINIAI REGIONAI
Kiekvienas Lietuvos etnografinis regionas yra istoriškai susiformavusi teritorija, turinti savo gentines ištakas, istorinį palikimą ir savitas kultūrines ypatybes, kurios iki mūsų laikų išliko kaip materialusis ir nematerialusis paveldas (tarmės, sakytinis ir muzikinis folkloras, papročiai, valgiai, architektūra, drabužiai, audiniai, tradiciniai dirbiniai ir kt.). Tokie etnografnio regiono požymiai nurodyti ir Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktame apibrėžime: etnografinis regionas – istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas.
Lietuvoje yra penki etnografiniai regionai, pasižymintys istoriškai susiformavusiais kultūriniais ypatumais: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva), Mažoji Lietuva ir Žemaitija. Skaityti toliau>>>
