D. Urbanavičienė savo pranešime „Etnografinis regionas – Sūduva ar Suvalkija? Istorinė raida ir regioninis savitumas“ pabrėžė, kad etnografiniai regionai – tai visų pirma kultūriniai regionai, kurie nebūtinai sutampa su įvairiais istoriniais laikotarpiais egzistavusių administracinių darinių ribomis. Be to, tiek etnografiniai regionai, tiek istoriniai, tiek administraciniai dariniai patyrė savo vidinę raidą, nuolat kito – ypač jų teritorijos. Nors teigiama, kad šiame krašte esą nebeliko senųjų gyventojų dėl kryžiuočių užkariavimo, tačiau nėra duomenų apie Lietuvoje esančioje senosios Sūduvos teritorijoje vykusius mūšius ir nukariavimus. Sūduvių išlikimą šiame krašte patvirtina išlikę sūduvių vietovardžiai (netgi anapus Nemuno), duomenys apie sūduvių gyvavimą XVI–XVIII a. ir vėliau, archeologų radiniai, savita šio krašto dvasinė kultūra (tarmės, senosios dainos, apeigos ir pan.). D. Urbanavičienė priminė, kad vokiečių Gertrūdos ir Hanso Mortensenų iki II pasaulinio karo sukurta „Dykros teorija“ (įkvėpta nacionalšovinistinių idėjų) jau seniai buvo sukritikuota. Taip pat D. Urbanavičienė priminė duomenis apie aktyvų Sūduvos vardo susigrąžinimą tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje, siekius po I pasaulinio karo prijungti prie Lietuvos Suvalkų kraštą, ilgą Suvalkijos teritorijos tapatinimą ne tik su buvusia Suvalkų gubernija, bet didžiąja dalimi ir su 1422 m. Melno taika apibrėžtomis Sūduvos ribomis. Ji atkreipė dėmesį, kad Suvalkijos teritorijos samprata, atskiriant nuo jos Užnemunės dzūkus, atsirado tik sovietmečiu. Svarbiausia, kad Sūduvos vardo atsisakymas ir vien Suvalkijos pavadinimo įtvirtinimas buvo priimtas tik XX a. 8-ajame dešimtmetyje, etnologams ir kalbininkams nutarus naudoti vien pastarąjį pavadinimą – tai lėmė Suvalkijos vardo įsitvirtinimą ir visuomenėje.
G. Skamaročius daugiau dėmesio skyrė Sūduvos krašto okupacijoms ir kitoms politinėms aplinkybėms, jų pasekmėms, padalijimams tarp Lietuvos ir Kryžiuočių ordino (vėliau Prūsijos kunigaikštystės) bei kitų šalių. Dabar Suvalkų miestas yra kitoje valstybėje (Lenkijoje), tikrieji suvalkiečiai yra tik Suvalkų miesto gyventojai. G. Skamaročius pabrėžė, kad Sūduvos vardą dažnai vartoja šio krašto gyventojai ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje: pavyzdžiui, Suvalkų miesto lietuvių tautiniai ansambliai vadinasi „Sūduva“ ir „Sūduviukai“ (sudaro darželinukai ir mokiniai). Šį pavadinimą savo kalbinėse formose XXI a. plačiau pradėjo vartoti ir kitų tautybių žmonės bei įstaigos, ypač kaimyninėje Lenkijoje.
Lietuvos istorijos instituto istorikas dr. Tomas Baranauskas bei Sūduvos krašto kultūros, istorijos ir mokslo draugijos vicepirmininkas Kęstutis Subačius taip pat išreiškė pritarimą dėl Sūduvos vardo sugrąžinimo šiam kraštui. T. Baranauskas atkreipė dėmesį, kad dabartinė Lenkija galėtų netgi reikšti pretenzijas Lietuvai dėl jos etnografinio regiono įvardijimo pagal kitoje valstybėje esančio miesto pavadinimą.
Suvalkijos (Sūduvos) regioninės EKGT pirmininkas Andrius Milinkevičius kvietė telktis tolesniam darbui puoselėjant krašto etninę kultūrą, siekiant teisinio Sūduvos pavadinimo įtvirtinimo.
Sūduvos vardo teisiniam įtvirtinimui pritarė ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Birutė Jagrienė bei Ežerėlio kultūros centro etnografė, Suvalkijos (Sūduvos) regioninės EKGT narė Jūratė Bytautė, interneto svetainės www.miskininkas.eu vadovas Dainius Šeronas.
Deja, šiose diskusijose žadėję dalyvauti oponentai neatvyko, o Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ryšių su visuomene vyr. specialistė Aurelija Baniulaitienė pateikė tik savo asmeninę nuomonę.
Išsakytas nuomones apibendrinęs Seimo narys Karolis Padolskis priminė, kad klausimas dėl Sūduvos vardo jau buvo svarstytas Seimo laikinosios Sūduvos krašto bičiulių grupės posėdyje, jos nariai gerbia mūsų istorines vertybes ir linkę pritarti Sūduvos krašto pavadinimo teisiniam įtvirtinimui Seime. Šio susitikimo metu išsakytos nuomonės bei informacija tik dar labiau sustiprino tokį įsitikinimą. Klausimo formalus svarstymas ir, tikimės, pritarimas planuojamas Seimo rudens sesijoje.
Plačiau apie etnografinius regionus ir Sūduvą – doc. dr. Dalios Urbanavičienės pranešime „Etnografinis regionas – Sūduva ar Suvalkija? Istorinė raida ir regioninis savitumas“.
2025 m. birželio 6 d. LRT Klasika laidoje „Ryto Allegro“ vyko pokalbis su Etninės kultūros globos tarybos vyr. specialistu Gintaru Skamaročiumi, Lietuvos instituto etnologijos ir antropologijos skyriaus mokslo darbuotoju dr. Vytautu Tumėnu, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke dr. Violeta Meiliūnaite ir Seimo nariu, Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios Sūduvos krašto bičiulių grupės pirmininku Juozu Oleku. Kviečiame klausytis pokalbio nuo 1.00.05 val.: https://archyvai.lrt.lt/radioteka/laida/ryto-allegro?episode=2582671&season=%2Fradioteka%2Flaida%2Fryto-allegro%2F2025.
EKGT informacija
