Etninės kultūros globos taryba parengė raštą, kuriuo dar kartą primena apie turtingą ir savitą lietuvišką advento ir kalėdinių papročių paveldą bei kviečia savivaldybes būti aktyviomis šių tradicijų puoselėtojomis. Taryba pabrėžia, kad lietuviškų žiemos švenčių sklaida padeda formuoti patrauklų Lietuvos įvaizdį ir prisideda prie UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimo.

Etninės kultūros globos taryba siūlo organizuojant renginius advento ir kalėdiniu laikotarpiu ypač atkreipti dėmesį į šiuos papročius, kurie galėtų būti sėkmingai tęsiami kūrybiškai pritaikant dabarčiai:

Adventinės vakaronės. Daug kur Lietuvoje advento laikotarpiu buvo būdinga žmonėms rinktis pavakaroti, per tuos susibūrimus sekti pasakas ir įvairias istorijas, dainuoti senąsias dainas (su priedainiais leliumai ir kt.), žaisti žaidimus.

Tradiciniai advento turgūs. Advento laikotarpiu kas savaitę vykdavo turgūs, daugiausia Aukštaitijoje: pirmasis vadinosi šeškaturgiu, antrasis – skaistaturgiu, trečiasis – saldaturgiu. Mažoji Lietuva ir dabar garsėja gruodžio viduryje rengiamu Žąsų turgumi, kurio kilmė siejasi su tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje paskelbta ekonomine programa.

Aplinkos dekoravimas šiaudiniais ir kitais tradiciniais dirbiniais. Šiam žiemos metui būdinga šiaudinių sodų ir kitų dirbinių iš šiaudų rišimo tradicija. Per Kalėdas nuo seno buvo įprasta namuose pakabinti naują šiaudinį sodą, pasipuošti kitais  šiaudiniais dirbiniais, popieriniais karpiniais, mediniais paukšteliais, javų pėdais ir visžaliais augalais.

Advento vainikų paprotys. Viena iš Lietuvoje vis labiau plintančių tradicijų, atkeliavusi per Mažąją Lietuvą – adventinių vainikų rišimo ir keturių vainiko žvakelių uždegimo paprotys.

Kalėdų eglutės puošimas tradiciniais dirbiniais. Lietuvoje nuo XIX a. vidurio gyvuoja paprotys puošti Kalėdų eglutę pasižymi tradiciniais papuošimais iš šiaudų, popieriaus ir kt.

Blukio vilkimo ir deginimo paprotys. Kalėdų pradžia pasižymi apeiginę prasmę turinčiu papročiu – triukšmingu kaimynų lankymu tempiant blukį (medžio trinką, kelmą ar kaladę), kuris sudeginamas simbolizuojant per metus susikaupusio blogio sunaikinimą.

Senio Kalėdos ypatybės. Lietuviškas Senis Kalėda skiriasi nuo Santa Klauso tiek savo išvaizda (vietoj raudonos aprangos – išvirkšti kailiniai, sujuosti juosta ar lininiu rankšluosčiu), tiek savo kalba (pasižyminčia tradicinėmis oracijomis, palinkėjimais), tiek veiksmais (vienas svarbiausių veiksmų – laiminimas beriant grūdus, linkint gerovės, skalsos ir darnos būsimais metais).

Triukšmingos šokių vakaronės ir kalėdotojų vaikštynės „tarpušvenčiu“. Nuo Kalėdų antrosios dienos iki Trijų Karalių šventės sausio 6 d. („tarpušvenčiu“) buvo įprasta Lietuvoje beveik kasdien rengti šokių vakarones, taip pat tuo laikotarpiu vykdavo persirengėlių (kalėdotojų) vaikštynės.

2025 m. gruodžio 1–2 d. vyks Etninės kultūros globos tarybos rengiami nuotoliniai seminarai, skirti pasaulio lietuvių bendruomenių nariams ir lituanistinių mokyklų mokytojams. Seminaruose bus nagrinėjamos lietuvių žiemos šventinės tradicijos, o dalyviai galės išbandyti praktinius užsiėmimus.

Seminarų programa

Gruodžio 1 d.:

• 19:00–20:00 val. – „Žiemos kalendoriniai papročiai“, lekt. doc. dr. Dalia Urbanavičienė.

• 20:00–21:00 val. – „Žiemos švenčių folkloras“, lekt. Lijana Šarkaitė-Viluma.

Gruodžio 2 d.:

• 19:00–20:00 val. – „Senosios dovanojimo tradicijos Lietuvoje“, lekt. dr. Audronė Daraškevičienė.

• 20:00–21:00 val. – Kūrybinės dirbtuvės „Lietuviškas tradicinis šiaudinis sodas“, lekt. Rasa Gelčienė.

Paskaitų laikas nurodytas Lietuvos laiku, todėl dalyviai turėtų patikrinti laiko skirtumą savo šalyje.

Prisijungimo nuorodos:
Gruodžio 1 d. – Prisijungti
Gruodžio 2 d. – Prisijungti

Dalinkitės su draugais ir kolegomis, kad kuo daugiau pasaulio lietuvių galėtų prisijungti!

EKGT informacija

Klaipėdos universitetas 2025 lapkričio 20–21 d. organizuoja tarptautinę konferenciją, skirtą pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio – Liudviko Rėzos „Dainos, oder Litthauische Volkslieder“ (1825) – 200-osioms išleidimo metinėms pažymėti.

2025 metais pažymime ypatingą įvykį – 200-ąsias Liudviko Rėzos rinkinio „Dainos, oder Litthauische Volkslieder“ (Königsberg, 1825) išleidimo metines. Liudvikas Rėza (1776–1840) yra įžymus Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas – teologas, filologas, poetas, vertėjas ir tautosakininkas. Suvokdamas liaudies kūrybos svarbą tautinei savimonei ir kultūrinės atminties išsaugojimui jis sudarė pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį, kuris tapo pamatiniu darbu lietuvių folkloro tyrimų istorijoje. Aštuoniasdešimt penki lietuvių liaudies dainų tekstai su vokišku vertimu ir komentarais, septynios melodijos pristatė lietuvių liaudies kūrybą Europos auditorijai, įrodė, jog liaudies dainos yra vertingos ne tik meniniu, bet ir kultūriniu bei istoriniu požiūriu.

Šia iškilia proga kviečiame pagerbti Liudviko Rėzos atminimą ir iš naujo įvertinti jo darbą: kaip „Dainos“ paveikė lietuvių tautosakos, kalbos ir kultūros tyrimus, kokią reikšmę jos turi etnologijos ir folkloristikos mokslui, kokią vertę kuria šiuolaikinėje kultūroje.

Konferencijos tema ir dedikacija atveria galimybes pranešimų įvairovei. Šis renginys skirtas naujausiems nurodytų sričių tradicijos ir modernybės sąveikos tyrimams bei moksliniam dialogui apie liaudies kūrybos ir kultūros reikšmę tiek istorinėje perspektyvoje, tiek šiandieniniame kontekste.

Visa informacija Klaipėdos universitete vyksiančią konferenciją „Tradicijos ir modernybės sąveika“: Tradicijos ir modernybės sąveika | Klaipėdos universitetas

EKGT informacija

Organizatorių nuotr.

Lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko konferencija-diskusija „Etninės kultūros būklės aktualijos naujausių tyrimų duomenimis“, kurią surengė Etninės kultūros globos taryba kartu su Seimo nare Agne Jakavičiute-Miliauskiene. Renginys subūrė tyrėjus, politikos formuotojus ir kultūros puoselėtojus aptarti naujausius etninės kultūros tyrimų rezultatus bei ieškoti sprendimų.

Konferencijoje pristatyti tyrimai atskleidė, kaip kinta visuomenės santykis su tradicine kultūra ir kokie iššūkiai kyla siekiant ją išsaugoti. Dr. Andželika Bylaitė analizavo abiturientų santykio su lietuvių liaudies dainomis kaitą, atkreipdama dėmesį į jaunimo požiūrį ir edukacijos svarbą. Dr. Aida Savicka aptarė etninės kultūros puoselėjimą užsienio lietuvių bendruomenėse ir lituanistinėse mokyklose, pabrėždama diasporos svarbą tautinės tapatybės išsaugojimui.

Etninės kultūros globos tarybos posėdis vyks 2025 m. lapkričio 11 d. 13 val.

Darbotvarkėje numatyti klausimai:

   1. Dėl atmintinių Kanklių metų įgyvendinimo 2026 metais plano ir Kanklių metų ženklo (20 min.).

   2. Dėl nacionalinės pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos „Etnokultūra pagrindiniame ugdyme“ tęstinumo ir  nacionalinės pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos „Etnokultūra pradiniame ugdyme“ projekto (20 min.).

   3. Dėl etninės kultūros specialisto apibrėžties ir kultūros darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo etninės kultūros srityje galimybių (40 min.).

   4. Dėl siūlymų įtvirtinti nematerialaus kultūros paveldo archyvų statusą įstatymu (20 min.).

   5. Dėl siūlymų keisti Lietuvos Respublikos teritorinių administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą siekiant išsaugoti vietovardžius (20 min.).

   6. Kiti klausimai.

           EKGT informacija