Pasitinkant vasarą, gegužės 29 d., Dzūkijos (Dainavos) regioninės etninės kultūros globos tarybos nariai susibūrė į darbingą posėdį Leipalingio dvare aptarti etninės kultūros raiškos Druskininkų savivaldybėje. Tai ypatingas laikas visiems susitikti, pabendrauti, pasikeisti aktualia patirtimi ir aptarti svarbius etninės kultūros plėtros klausimus.

Posėdyje dalyvavo Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys, Padalinių ir personalo administravimo skyriaus vedėja dr. Jolita Eidikonienė, Druskininkų savivaldybės Turizmo, komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėja Vaiva Gražulytė ir Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Lina Černiauskienė.

Susipažinę su dvaro praeities tradicijomis ir istorija, aplankę A. Volungevičiaus kraštotyros muziejaus ekspoziciją, tarybos nariai aptarė etninės kultūros būklę Druskininkų savivaldybėje. Etnografė Lina Balčiūnienė, tautodailininkės, meno kūrėjos Diana Lukošiūnaitė ir Daiva Stoncelienė pristatė etninės kultūros raišką dabartiniame kontekste organizuojant renginius, veiklas, edukacijas, užsiimant kūryba bei aptarė tęstinumo problematiką.

Aptartas vienas svarbiausių posėdžio klausimų dėl Dzūkijos etnografinio regiono heraldikos. Nutarta, kad bus siekiama galutinio Dzūkijos etnografinio regiono heraldikos simbolių (su šūkiu lotynų kalba) įteisinimo.

Susipažinta su Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurso 2026 m. prioritetais, sąlygomis, pateiktomis paraiškomis, apžvelgti VIII Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados rezultatai ir aptarti kiti aktualūs klausimai.

Posėdžio pabaigą vainikavo edukacinis pasivaikščiojimas po Druskininkus, atskleidęs etninės kultūros klodus.

Tą pačią dieną Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys lankėsi Trakuose vykusiose penktosiose Lietuvos etnožaidynėse. Baigiamojoje dalyje pirmininkas Lietuvos etnosporto komiteto prezidentui Stanislavui Bajurinui perdavė Etninės kultūros globos tarybos sveikinimus su palinkėjimais toliau sėkmingai populiarinti tautines sporto šakas ir žaidimus.

EKGT informacija

Ukmergės kultūros centro dailės galerijoje gegužės 29 dieną iškilmingai uždaryta Lietuvos tautodailininkų sąjungos 60-mečiui skirta jubiliejinė paroda, kurioje savo darbus pristatė net 108 autoriai iš visos šalies.

Renginio metu susirinkusią tautodailininkų bendruomenę Etninės kultūros globos tarybos vardu šiltai pasveikino Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Milda Petkevičienė-Dečkuvienė.

Šventinę nuotaiką aukštaitiškomis sutartinėmis ir kanklių skambesiu kūrė vietos gimnazistai, o susirinkusiems svečiams buvo perskaitytas Lietuvos Respublikos Prezidento sveikinimas.

Iškilmėse taip pat pagerbtas ilgamečio sąjungos pirmininko Jono Rudzinsko atminimas ir įteiktos Kultūros ministerijos bei savivaldybės padėkos labiausiai nusipelniusiems krašto kūrėjams.

Parodos lankytojai turėjo unikalią galimybę išvysti itin turtingą lietuvių tautodailės lobyną – nuo tradicinių medžio skulptūrų ir šiaudinių sodų iki keramikos bei tapybos darbų.

Mildos Petkevičienės-Dečkuvienės nuotraukos

EKGT informacija

Gegužės 19 d. Vilniaus rotušėje jau devintą kartą buvo pagerbti šalies nematerialaus kultūros paveldo puoselėtojai. Šventiniame renginyje tradicijų saugotojams bei paraiškų teikėjams įteikti oficialūs sertifikatai, liudijantys naujų reiškinių įrašymą į nacionalinį sąvadą.

Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) organizuotų iškilmių metu pristatyta trylika gyvojo paveldo reiškinių ir veiklų, šiemet papildžiusių sąrašą. Naujai įtrauktos vertybės toliau sėkmingai kuria Lietuvos tapatybę, formuoja etnografinių regionų veidą ir išryškina šalies daugiakultūriškumą.

Į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašyti bendrakultūriniai ir etnokultūriniai reiškiniai, paplitę visoje Lietuvoje ar tik atskiruose etnografiniuose regionuose:
• analoginės fotografijos tradicija Lietuvoje;
• bulvinių bandų ant kopūsto lapų kepimo tradicija Lazdijų krašte (Dzūkijoje (Dainavoje));
• krikštų tradicija Mažojoje Lietuvoje;
• nėgių žvejyba Šventosios upėje (Žemaitijoje);
• Sartų žirgų lenktynių tradicija Dusetose (Aukštaitijoje);
• Skriaudžių kanklės: šimtametė muzikavimo tradicija (Suvalkijoje (Sūduvoje));
• Trijų Karalių vaikštynės Darsūniškyje (Aukštaitijoje);
• Lietuvininkų giedojimo tradicija (Mažojoje Lietuvoje);
• žemaičių dounininkų dainavimo tradicija.

Sąvadą taip pat papildė keturios reikšmingos paveldo išsaugojimo veiklos:
• etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursai Kelmėje (Žemaitijoje);
• Lietuvos moldavų ir rumunų pavasario pasitikimo šventė „Marcišor“;
• romų kultūros festivalis „Gypsy Fest“;
• žirgų maudynės Anykštėnų naktigonės šventėje (Aukštaitijoje).

Lietuvos etnografijos muziejus šiemet mini garbingą 60 metų veiklos sukaktį. Tai svarbi sukaktis ne tik muziejaus bendruomenei, bet ir visiems, kuriems rūpi Lietuvos kultūros paveldas, istorijos išsaugojimas ir etninės kultūros puoselėjimas.

2026 m. gegužės 15 d. vyko jubiliejinis renginys, kuriame dalyvavo daug garbingų svečių iš Lietuvos Respublikos Seimo, Kultūros ministerijos, Kaišiadorių rajono savivaldybės, Lietuvos muziejų, įstaigų ir organizacijų, Latvijos nacionalinio muziejaus. Etninės kultūros globos tarybos vardu įstaigos kolektyvą ir direktorę Gitą Šapranauskaitę muziejaus 60-mečio proga pasveikino Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys. Jis perskaitė ir Seimo Kultūros komiteto pirmininko Kęstučio Vilkausko sveikinimą, kuriame šis pasidžiaugė Lietuvos etnografijos muziejaus kolektyvo nuveiktais darbais kultūros paveldo, etninės kultūros puoselėjimo, tautinės tapatybės stipinimo srityje.

Šis muziejus po atviru dangumi jau 60 metų supažindina Lietuvos gyventojus ir svečius su XIX–XX a. Lietuvos etnografinių regionų gyvensenos, buities ir tradicijų specifika. Pirmininkas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos etnografijos muziejaus vykdoma misija – kruopščiai tyrinėti praeitį, stebėti dabartį, saugoti ir dalintis Lietuvos žmonių tradicinės gyvensenos pavyzdžiais bei perduoti tai ateities kartoms – yra itin svarbi etninės kultūros puoselėjimui, tyrimui ir sklaidai.

Muziejaus svečiai renginio metu aplankė atnaujintas sodybų ekspozicijas, muziejaus 60-mečiui skirtą parodą. Vyko ir diskusijos: muziejininkai dalijosi muziejaus kūrimosi istorijomis, aptarė muziejaus darbo specifiką, dabarties ir ateities iššūkius.

V. Jocio nuotraukos

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba kartu su Etninės kultūros globos taryba skelbia etnografinio Mažosios Lietuvos regiono metų mokytojo – etnokultūros puoselėtojo vardo suteikimo konkursą.

Konkurso tikslas – įvertinti etninės kultūros srityje dirbančių mokytojų profesinės veiklos pasiekimus ir skatinti juos profesinei bei kūrybinei iniciatyvai. Metų mokytojo vardas suteikiamas už pastarųjų penkerių metų reikšmingą veiklą etnokultūrinio ugdymo srityje, kitus savivaldybės ir etnografinio regiono bendruomenei reikšmingus pasiekimus etninės kultūros srityje.

Siūlyti kandidatus etnografinio Mažosios Lietuvos regiono metų mokytojo vardui suteikti gali etnografinio Mažosios Lietuvos regiono ugdymo įstaigos, ugdymo įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, etninės kultūros srityje veikiančios organizacijos, vietos bendruomenės, turinčios juridinio asmens statusą.

Kandidato etnografinio Mažosios Lietuvos regiono metų mokytojo vardui gauti teikimas siunčiamas el. paštu mazojilietuva@ekgt.lt 2026 m. nuo gegužės 1 d. iki liepos 1 d. užpildant konkurso nuostatuose pateiktas formas. Tarybos 2026-05-12 nutarime Nr. TN-12 „Dėl Etninės kultūros globos tarybos 2024 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. TV-15 „Dėl etnografinio Mažosios Lietuvos regiono metų mokytojo – etnokultūros puoselėtojo vardo suteikimo nuotatų patvirtinimo“ pakeitimo“ galima susipažinti su konkurso kandidato pateikimo laikotarpio pakeitimu.

Metų mokytojo konkurso nuostatai

Metų mokytojo konkurso anketa

Plačiau apie jau įvykusius Mažosios Lietuvos regiono metų mokytojo – etnokultūros puoselėtojo vardo suteikimo konkursus ir jų laimėtojus galite skaityti EKGT svetainės Konkursų skiltyje.

Konkurso organizatorių nuotrauka

EKGT informacija