2026 m. sausio 28 d. Etninės kultūros globos taryboje lankėsi Lietuvos etnosporto komiteto prezidentas Stanislav Bajurin ir aptarė su Etninės kultūros globos tarybos pirmininke Dalia Urbanavičiene etnosporto aktualijas bei bendradarbiavimo idėjas.

Išsamiau buvo planuojami tolesni veiksmai dėl atmintinų Tautinių žaidimų metų 2028-aisiais metais paskelbimo.

EKGT informacija

2026 m. vasario mėn. vyks 8-osios Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados etapas regionuose.

Olimpiada vyks:

Aukštaitijoje – 2026 m. vasario 18 d. 10 val. Radviliškio Gražinos pagrindinėje mokykloje (Gražinos g. 8, Radviliškis).

Dzūkijoje (Dainavoje) – 2026 m. vasario 26 d. 9.30 val. Alytaus kraštotyros muziejuje (Savanorių g. 6, Alytus).

Mažojoje Lietuvoje – 2026 m. vasario 24 d. 10 val.  Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centre (Daržų g. 10, Klaipėda).

Suvalkijoje (Sūduvoje) – 2026 m. vasario 24 d., 10 val., Kalvarijos kultūros centre (Krosnos g. 28, LT-69211 Kalvarija).

Žemaitijoje – 2026 m. vasario 13 d. 10 val. Telšių kultūros centre (Respublikos g. 18, Telšiai).

2025 m. gruodžio mėn. įvyko Olimpiados  pirmasis, savivaldybių etapas >>>

Etninės kultūros globos tarybos posėdis vyks 2026 m. sausio 20 d. 14 val.

Darbotvarkėje numatyti klausimai:

1. Dėl Etninės kultūros globos tarybos 2026-ųjų metų veiklos plano ir Tarybos 2025–2027 m. strateginio veiklos plano (40 min.).

2. Dėl Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurso nuostatų naujos redakcijos projekto (30 min.).

3. Dėl Užgavėnių papročių sklaidos (20 min.).

4. Dėl Kanklių metų atidarymo renginio Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje organizavimo (15 min.).

5. Dėl Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos 2025-ųjų metų laureatų pagerbimo renginio organizavimo (15 min.).

    6. Dėl Tarybos narių dalyvavimo darbo grupėse (10 min.).

    7. Kiti klausimai.

Iliustracija – tautodailininkės Romos Gudaitienės karpinys

EKGT informacija

Ruošiantis Laisvės gynėjų dienai Etninės kultūros globos taryba parengė karinių-patriotinių dainų grojaraštį, sudarytą iš visoje Lietuvoje atpažįstamų dainų. Šios dainos – tai gyva istorinė atmintis, lydėjusi Lietuvą laisvės kovų metais. Jų dainavimas – tai ne tik pagarba žuvusiems už Lietuvos laisvę, bet ir bendrystės, pilietiškumo stiprinimas.

EKGT kviečia bendruomenes, mokyklas, kultūros įstaigas, kolektyvus ir visus gyventojus naudotis šiuo grojaraščiu bei kitomis patriotinėmis dainomis susibūrimuose, renginiuose, šeimose.

Trijų Karalių švente užbaigiamas tarpušventis.  Katalikų bažnyčios liturgijoje ši šventė skirta prisiminti Naujajame Testamente aprašytam įvykiui, kai iš Rytų šalies į Jeruzalę pasveikinti gimusio kūdikėlio Jėzaus atvyko stebuklingos žvaigždės vedami trys išminčiai – Kasparas, Merkelis ir Baltazaras. Liaudies sąmonėje išminčiai virto karaliais, nusistovėjo saviti papročiai.

Lietuvoje nuo XVI a. žinomas paprotys šios šventės proga žymėti duris trim kryželiais arba pirmosiomis karalių vardų raidėmis – taip siekiama apsaugoti namus nuo piktųjų dvasių. Daugeliu atvejų Lietuvos kaimuose XIX–XX a. namus šiais simboliais pažymėdavo persirengėliai „trys karaliai“. Jie aplankydavo kiekvienus namus, visus sveikindami giesmėmis, vaišindamiesi ir rinkdami dovanas. Nors šių persirengėlių vaidinimai daugiausia krikščioniško siužeto, tačiau šis paprotys perėmė ir kai kuriuos senesnės kilmės motyvus: pavyzdžiui, užėję į namus „trys karaliai“ duodavo vaikams dovanų ir eidavo su jais ratelius, o Aukštaitijoje „karaliai“ vilkėdavo išverstais kailiniais (kaip būdinga ir kitiems kalendorinių švenčių persirengėliams).

Seniau ši diena dar buvo vadinama Kūčelėmis.

Latvijoje sausio 6-oji iki šiol vadinama Žvaigždės arba Žvaigždžių diena. Ji žymi trumpiausių naktų laikotarpio pabaigą, o apie dienos pailgėjimą buvo patogu spręsti pagal Oriono trijų žvaigždžių padėtį po saulėlydžio: trumpiausių dienų vakarais jos teka tiesiai rytuose, o dienoms ilgėjant ši žvaigždžių trijulė sutemus sužimba vis aukščiau. Oriono žvaigždynas mūsų protėviams kažkada buvo puikiu kalendorinių darbų orientyru, tad ir vadintas jis įvairiai – Šienpjoviais, Pjovėjais, Kūlėjais, Trimis mergelėmis verpėjomis, Trimis Karaliais.

EKGT informacija