Etninės kultūros globos taryba džiaugiasi, kad Seimas atsižvelgė į jos pateiktus siūlymus ir paskelbė 2023-iuosius ne tik atmintinais Klaipėdos krašto, bet dar ir Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos) bei Žirgo metais. Tai patvirtinanti Seimo rezoliucija skelbiama čia >>>.

Išvardintų atmintinų metų paskelbimu pabrėžiama, kad 2023 metais sukanka 700 metų nuo Aukštaitijos vardo pagarsinimo, 770 metų nuo Dzūkijos (Dainavos) vardo pirmojo paminėjimo ir 100 metų nuo Plungės valstybinio žemaičių veislės arklių žirgyno įsteigimo. 

Kultūros ministerija renka informaciją apie įstaigų ir organizacijų planuojamas veiklas, skirtas šioms svarbioms datoms ir sukaktims paminėti.  Atsiliepdami į šią iniciatyvą kviečiame Etninės kultūros globos tarybos ir regioninių tarybų narius atsiųsti informaciją apie įstaigų, organizacijų, bendruomenių planuojamas veiklas, kuriomis bus prisidedama prie atmintinų Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos) ar Žirgo atmintinų metų minėjimo.  Informacijos laukiame el. paštu info@ekgt.lt iki rugsėjo 30 dienos.

Etninės kultūros globos tarybos administracijos informacija
Arklio muziejaus nuotrauka

Ruduo – ypatingas metų laikas, užburiantis gaiviais rytais, jaukiais vakarais ir ramia nuotaika. Ypatingi ir rudeniniai renginiai – kviečiantys pasinerti į save ir nurimti. 

Jūsų dėmesiui – rudeninių etnorenginių gidas. Jis skelbiamas Etninės kultūros globos tarybos svetainėje >>> Kviečiame juo naudotis!

Jeigu gide pasigedote kurio nors svarbaus etnokultūrinio renginio, rašykite mums: info@ekgt.lt. Kurkime Lietuvos etnorenginių gidą kartu!

Septintasis šių metų Etninės kultūros globos tarybos posėdis vyks rugsėjo 13 d. 13 val. 

Darbotvarkėje numatyti klausimai:
1. Dėl siūlymų Lietuvos profesijų klasifikatoriaus projekto tobulinimui (20 min.).
2. Dėl bendro EKGT ir regioninių tarybų posėdžio (20 min.).
3. Dėl konferencijos „Tapatybė ir etninė kultūra Rusijos ir Ukrainos karo šviesoje“ surengimo (20 min.).
4. Dėl etninės kultūros plėtros savivaldybėse – rekomendacijų rengimas ir savivaldybėms skirto renginio organizavimas (20 min.).
5. Dėl etnoregioninės tapatybės ugdymo centrų kūrimo ar stiprinimo rekomendacijų parengimo įgyvendinant Kultūros paveldo aktualizavimo ir išsaugojimo 2020–2024 metų veiksmų plano 1.4.3. priemonę (20 min.).
6. Dėl Sūduvos metams skirtos konferencijos Seime organizavimo (20 min.).
7. Kiti klausimai.

Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė
Nuotraukoje – prieverpstės fragmentas iš Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikusios parodos „Žemė kėlė žolę: augalai ir gyvūnai lietuvių liaudies mene“. Prieverpstė sukurta XIX a. antroje pusėje Vydeikių kaime, Plungės rajone.
 

2022 metų gegužės mėnesį Etninės kultūros globos taryba kartu su Turizmo rinkodaros asociacija surengė nuotolinį seminarą gidams „Lietuvos etnografiniai regionai“. Viena iš seminare aptartų temų – regionų tradicinė muzika. Dėkojame šias paskaitas skaičiusioms lektorėms – Lietuvos muzikos ir teatro akdemijos profesorei dr. Daivai Vyčinienei, LMTA Muzikinio folkloro archyvo vedėjai Varsai Liutkutei-Zakarienei, Klaipėdos universiteto profesorei dr. Linai Petrošienei, Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriaus muziejininkei dr. Laurai Lukenskienei, Lietuvos nacionalinio kultūros centro Nematerialaus kultūros paveldo specialistei dr. Loretai Sungailienei.

Etninės kultūros globos tarybos, Lietuvos geografų draugijos, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bei Lietuvių kalbos instituto iniciatyva į Nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą yra įtraukta Lietuvos vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija.

Taryba dėkoja visoms savivaldybėms, seniūnijoms, bendruomenėms ir pavieniams asmenims, skiriantiems dėmesio vietovardžių išsaugojimui ir kviečia vietovardžių puoselėtojus dalyvauti Lietuvos kultūros tarybos užsakymu šiuo metu vykdomame Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo būklės bei jos gerinimo galimybių tyrime-apklausoje.