Naujienos

Etninės kultūros globos taryba Kultūros ministerijai išsakė etninės kultūros problemas

Balandžio 12 dieną įvyko Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) ir Kultūros ministerijos atstovų susitikimas. Susitikimą inicijavo EKGT, norėdama išsakyti savo susirūpinimą dėl dėmesio stygiaus lietuvių etninei kultūrai ir apskritai lietuvybei svarbiuose Kultūros ministerijos dokumentuose.

Jau anksčiau Kultūros ministerijai pateiktuose raštuose EKGT yra atkreipusi dėmesį į etninės kultūros termino nenaudojimą Lietuvos Respublikos kultūros ministro valdymo sričių 2021–2023 metų strateginio veiklos plano (KM SVP) projekte, kuris vėliau visgi buvo patvirtintas. Mažai dėmesio skiriama ir nematerialiajam kultūros paveldui – jam nėra numatyta nei priemonių, nei asignavimų. EKGT taip pat pastebi, kad KM SVP nuo 2022 m. nebelieka finansavimo lietuvių tradicinės  kultūros puoselėjimo iniciatyvoms užsienyje, iki 2023 m. net 82 proc. mažinamas finansavimas kokybiškos kultūrinės edukacijos paslaugų įvairovei ir prieinamumui didinti.

EKGT taip pat nerimą kelia etninei kultūrai vis mažinamas finansavimas Kultūros rėmimo fondo lėšomis (jos taip pat įtrauktos į KM SVP), kurias skirsto Lietuvos kultūros taryba. EKGT atkreipia dėmesį, jog per Kultūros rėmimo fondą finansuojamai programai „Etninė kultūra ir nematerialus kultūros paveldas“ 2021–2023 m. palikta ta pati, nuo 2020 metų itin sumažinta suma – tik 350 tūkst. Eur. EKGT yra įsitikinusi, kad šiai programai būtina finansavimą padidinti, kadangi tai yra vienintelė tikslinė šios srities programa, kuriai teikiamus projektus vertina šios srities ekspertai. EKGT siūlo numatyti nuoseklų Etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo programos lėšų augimą, 2022 m. skiriant bent 450 tūkst. Eur, o 2023 m. – 600 tūkst. Eur.

EKGT yra įsitikinusi, kad nepakankamas etninės kultūros  finansavimas skirstant Kultūros rėmimo fondo lėšas kyla ir iš ydingo šio fondo lėšų skirstymo modelio: visi sprendimai priimami Lietuvos kultūros taryboje, kuri sudaryta nesivadovaujant atskirų kultūros ir meno sričių atstovavimo principu, sritys neturi pastovios kvotos bei proporcingo jų suderinimo, projektus vertina viešųjų pirkimų būdu atrinkti ekspertai, neaptardami visos sričiai pateiktų projektų visumos ir nepriimdami bendrų sprendimų. Ypač sunku apibrėžti programų, kurioms skiriama didžiausia Kultūros rėmimo fondo lėšų dalis, vertintojų kompetenciją, kaip ir tarpdisciplininio meno ar tarpsritinių projektų vertinimo atveju. EKGT nuomone, Kultūros rėmimo fondo lėšų skirstymo modelį reikėtų iš esmės persvarstyti numatant jame deramą vietą etninei kultūrai.

Dar vienas klausimas, kurį aptarti su Kultūros ministerijos atstovais siekė EKGT – Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos (toliau – Kultūros programa) projektas. Ši programa yra itin svarbi etninės kultūros plėtrai, kadangi joje turėtų tilpti priemonės iš valstybinės Etninės kultūros plėtros programos, kuri buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme, tačiau 2020 m. iš jo išbraukta, kadangi pagal tuomet priimtą Lietuvos Respublikos strateginio valstybės valdymo įstatymą ji turėtų būti įtraukta į ministerijos rengiamą bendrąją kultūros programą. Deja, 2020 m. KM paviešintame pirminiame Kultūros programos projekte beveik nebeliko termino „etninė kultūra“, o lietuvių etninei kultūrai artimas turinys pateko tik į keturias priemones.

Tuo tarpu tautinių mažumų kultūrai skirta visa 4-oji Kultūros programos dalis, numatant net 10 priemonių – apimančių visuomenės skatinimą kurti ir dalyvauti pristatant Lietuvos tautinių mažumų istoriją, kultūrą, kalbą ir tradicijas, tautinių mažumų atstovų kvalifikacijos kėlimą, ugdymo programų atnaujinimą, tautinių mažumų kultūros dokumentavimo sistemos sukūrimą, nematerialaus paveldo aktualizavimą, tautinių mažumų kultūros sklaidą žiniasklaidoje, kuriamą bendrą valstybės, savivaldybių įstaigų ir tautinių mažumų NVO tinklaveiką, tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvų skatinimą.

EKGT įsitikinimu, toks netolygumas (padidintas dėmesys tautinių mažumų kultūrai ir lietuvių etninės kultūros eliminavimas) neatitinka ne tik Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo nuostatų, bet ir Nacionalinio pažangos plano (kuriuo remiantis rengiama Kultūros programa) strateginio tikslo „stiprinti tautinį ir pilietinį tapatumą, didinti kultūros skvarbą ir visuomenės kūrybingumą“.

Šias pastabas EKGT atstovai išsakė Kultūros ministrui Simonui Kairiui ir kitiems KM vadovybės atstovams. KM vadovybė užtikrino, kad etninei kultūrai bus skirta daugiau dėmesio. Už etninę kultūrą atsakingas viceministras Albinas Vilčinskas pabrėžė, kad reikia visiems suremti pečius, jog būtų užtikrinta etninės kultūros plėtra. Todėl nutarta surengti dar ne vieną susitikimą, skirtą etninės kultūros lauko problemų aptarimui. Pažadėta EKGT  pakviesti tobulinant Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos projektą ir kultūros konkursinio finansavimo sistemą reglamentuojančius teisės aktus. 

.EKGT informacija

X