2026-ieji Lietuvoje paskelbti atmintinais Kanklių metais, skirtais vienam seniausių ir reikšmingiausių lietuvių tradicinės muzikos instrumentų bei su juo susijusiai kultūrinei tradicijai prisiminti. Etninės kultūros globos taryba pristato antrojo ketvirčio svarbiausius renginius ir kviečia aktyviai juose dalyvauti.

Gegužės–birželio mėnesiais visoje Lietuvoje vyks įvairių festivalių, koncertų ir folkloro švenčių, atskleidžiančių kanklių muzikos gyvybingumą. Programoje – tiek ilgametes tradicijas puoselėjantys tarptautiniai festivaliai, tokie kaip „Skamba skamba kankliai“ ar „Atataria lamzdžiai“, tiek išskirtinės iniciatyvos, tarp jų – ilgiausias kanklių muzikos koncertas Skriaudžiuose.

Įvairių Lietuvos regionų renginiuose dalyvaus profesionalūs atlikėjai, mėgėjų kolektyvai, jaunimas. Didelis dėmesys skiriamas tradicijos tęstinumui, bendruomeniškumui ir gyvam kultūros patyrimui.

Kviečiame susipažinti su renginių sąrašu: Kanklių metų 2026 m. veiksmų plano II ketvirčio svarbiausi renginiai

EKGT informacija

Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija balandžio 29 d. pakvietė folkloro bendruomenės atstovus į pašnekesį–diskusiją „Atradimai ir praradimai“. Organizatoriai susirinkusiesiems pasiūlė sueigos–kūrybinių dirbtuvių formatą.

Kaip pažymėjo organizatoriai, nebuvo siekiama priimti deklaracijų ar rezoliucijų – svarbiausias tikslas buvo pasikeisti nuomonėmis ir apčiuopti folkloro atlikimo bei pristatymo raidos tendencijas.

Renginio dalyvius pasveikino Vida Šatkauskienė ir prof. dr. Daiva Vyčinienė. V. Šatkauskienė savo pranešime pristatė folkloro apibrėžimo įvairovę, aptarė pastarojo meto šio žanro kolektyvų raiškos formas ir tendencijas. Ji taip pat skatino diskusijų dalyvius dalintis patirtimi ir įžvalgomis apie atradimus, praradimus bei aktualias kryptis.

Lietuvos nacionalinio kultūros centro nuotr.

2026 m. balandžio 30 d. įvyko aštuntosios Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados šalies etapas. Olimpiada vyko Radviliškio rajono Šeduvos gimnazijoje.  Šiais metais į trečiąjį etapą atvyko 33 mokiniai – regioninio etapo I ir II vietų laimėtojai iš Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Mažosios Lietuvos, Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir savivaldybių etapo I ir II vietų laimėtojai iš Vilniaus ir Kauno.

Olimpiados dalyvius pasveikino ir sėkmės palinkėjo Šeduvos gimnazijos direktorė Edita Varneckienė, vertinimo komisijos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo programų skyriaus vyriausioji specialistė Elona Bagdanavičienė. Gimnazijos etnobūrelio „Šeduviukai“ dainininkai, muzikantai ir šokėjai pasveikino Olimpiados dalyvius muzikiniais kūriniais, skirtais atmintiniems Kanklių metams. 

Pirmoji Olimpiados užduotis – etnokultūrinio pažinimo testas tema „Kalendoriniai papročiai ir liaudies kūryba“ – taip pat buvo skirta Kanklių metams (buvo keletas klausimų apie kankliavimo tradicijas ir kankles). Atlikdami antrąją užduotį – etnokultūrinės veiklos ir raiškos pristatymą, vaikai pasakojo apie savo etnokultūrinę veiklą mokykloje, bendruomenėje, šeimoje, rodė savo rankdarbius, dainavo, šoko, muzikavo ir kt. Vertinimo komisija stebėjosi mokinių išradingumu, kūrybingumu ir brandumu. Iš visų geriausių išrinkti pačius geriausius komisijai nebuvo lengva. 

Dėkojame visiems Olimpiados dalyviams, jiems pasirengti padėjusiems mokytojams ir tėveliams! Dėkojame Olimpiados organizatoriams – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūrai ir Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungai.

Ypatinga padėka – Šeduvos gimnazijos kolektyvui, mokiniams ir gimnazijos direktorei Editai Varneckienei už šiltą priėmimą ir nuoširdžią pagalbą rengiant Olimpiados šalies etapą. Taip pat labai ačiū Vilniaus Žvėryno gimnazijos folkloro ansamblio „Dolija“ (vadovė Vilija Vaitkienė) šauniesiems muzikantams, padėjusiems Olimpiados dalyviams smagiai pasišokti, kol vertinimo komisija skaičiavo rezultatus.

Daugiau informacijos  >>>

Daugiau nuotraukų – Etninės kultūros globos tarybos FACEBOOK puslapyje >>>

EKGT informacija

Balandžio 29 d. Etninės kultūros globos tarybos būstinėje Vilniuje atidaryta menininkės Viktorijos Bitinaitės-Stankevičienės paroda „Iš žolynų gimę pasauliai“, kviečianti pasinerti į subtilų, kvapnų ir užburiantį žolynų pasaulį.

Parodoje pristatomos autorės kurtos kabančios kompozicijos, įkvėptos šiaudinių sodų ir verbų rišimo tradicijos. Kūriniuose dera tautodailės paveldas, gamtos medžiagų grožis ir menininkės vaizduotė. Lankytojai turi galimybę iš arti pamatyti kruopščiai iš žolynų, šiaudų ir kitų gamtos elementų sukurtas figūras – gyvūnėlius, saulutes, vainikėlius, dekoratyvines kompozicijas.

Susitikimo metu Etninės kultūros globos tarybos vardu autorę pasveikino pirmininkas Virginijus Jocys, jaukiai skambėjo folkloro ansamblio „Jerubė“ atliekamos lietuvių liaudies dainos.

Autorė pasakojo apie savo kūrybinį kelią, įkvėpimo šaltinius ir kūrybos procesą. Kadaise ją itin sužavėjo unikalaus menininko Gintauto Gavenavičiaus (1960–2004) iš linų rišamos skulptūros. Šiuo metu Lietuvoje žolynų skulptūrų rišėjų yra vos keletas.

Gyvybės medžius primenančios verbos apjungia pagoniškojo ir krikščioniškojo tikėjimo prasmes – jose gausu pusmėnulių, saulių, angelų, elnių, žirgelių.

Menininkė vasarą kaupia kūriniams reikalingą medžiagą – žolynus, meldus, žiedynus. Žiemą vyksta intensyviausia kūryba, tuomet idėjos virsta supintais ir surištais pavidalais. Pavasarį šie kūriniai ypač gražūs, nes žolynai dar spindi įvairiais žalsvais, gelsvais, rusvais atspalviais. Vėliau augalai visiškai išdžiūva ir lieka vientisos šiaudo spalvos. Autorė prasitarė, kad nors jai artima ir keramika, šiuo metu ją labiausiai įtraukia žolynų pynimas – šioje kūryboje ji jaučia daugiausia gyvybės ir šilumos.

Paroda veiks iki Joninių. Ją galima aplankyti darbo dienomis 10–16 val. EKGT būstinėje (Gedimino pr. 60, Vilnius).

EKGT informacija

2026 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijoje įvyko Nacionalinės kultūros darbotvarkės 2026–2040 m. (NKD) rengimo sesija, skirta kultūros ir visuomenės atsparumo klausimams aptarti.

Renginyje susirinko Prezidentūros, Vyriausybės kanceliarijos, Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų ir įvairių kitų institucijų atstovai. Diskusijoje aktyviai dalyvavo ir Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys.

Nacionalinės kultūros darbotvarkės sesijos „Kultūra ir atspari visuomenė“ rengimo tikslas – įvardyti priemones, kuriomis kultūra gali prisidėti prie visuomenės atsparumo, kritinio mąstymo ir pilietinio dalyvavimo ir kurios taptų NKD 2040 dalimi.

„Kultūros šalies saugumo ir gynybos planavimo“ diskusijų 4 grupės dalyviai išsakė nuomonę, kad daug kas strateginiuose dokumentuose jau įvardyta, gal trūksta sutelktumo prioritetiniams tikslams siekti. Daug kas iš savo kuruojamų institucijų strateginių dokumentų ir gyvenimiškos patirties įvardijo galimus sprendimus. Neužmirtos ir pokario rezistencijos, Sausio 13-osios įvykių ir Ukrainos gynybinio karo pamokos.

Visi  sutarė, kad būtina keistis informacija, numatyti ir planuoti veiklas tiek ramioje kasdienybėje, tiek galimų krizių metu – visa tai turėtų atsispindėti strateginiuose dokumentuose.

EKGT informacija