Tarybos posėdis įvyko 2025 m. spalio 14 d. pusiau nuotoliniu būdu.

Posėdyje dalyvavo Tarybos nariai ir viešnia – prof. dr. Erika Ribašauskienė, Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja.

Posėdyje buvo svarstyti šie klausimai: dėl siūlymų teisiškai įtvirtinti gyvojo muziejaus statusą bei darbo pobūdžio pokyčių Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje; dėl siūlymų teisiškai užtikrinti svaresnę valstybės pagalbą etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo srities nevyriausybinėms organizacijoms; dėl siūlymų papildyti Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymą, įtraukiant Aukštaitijos, Šiaudinių sodų, Tautinio paveldo, Tautinių drabužių atmintinas dienas; dėl atmintinų Kanklių metų ženklo; dėl siūlymo teikti Aldonos Vaicekauskienės kandidatūrą Kultūros ministerijos premijai už etninės kultūros ir nematerialaus paveldo puoselėjimą ir skleidimą; dėl pakeitimų regioninių etninės kultūros globos tarybų sudėtyje; dėl EKGT nuostatų apie Helovino ir Vėlinių santykį sklaidos tęstinumo; dėl siūlymo svarstyti klausimą dėl Etninės kultūros globos tarybos pozicijos Kultūros protesto bei iniciatyvos „Etnokultūra – ne chaltūra“ atžvilgiu.

Posėdyje aptarta Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejaus padėtis: jis veikia kaip gyvasis muziejus, tačiau toks veiklos modelis nėra teisiškai apibrėžtas. Reikia ieškoti sprendimų, kaip įteisinti gyvojo muziejaus statusą teisiniu lygmeniu. Nutarta sudaryti darbo grupę situacijai įvertinti nuvykus į Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejų, inicijuoti svarstymą dėl gyvojo muziejaus statuso įteisinimo teisiniu lygmeniu – svarstyti galimybę įtraukti gyvojo muziejaus sampratą į galiojantį Lietuvos Respublikos muziejų įstatymą ar kitus susijusius teisės aktus, parengti kreipimąsi į Kauno rajono savivaldybę dėl gyvojo muziejaus veiklos pobūdžio išsaugojimo šiame muziejuje. Taip pat svarbu įvertinti ir kitų panašaus pobūdžio muziejų Lietuvoje situaciją, siekiant apibrėžti bendrą gyvojo muziejaus sampratą.

Posėdyje Dalia Urbanavičienė apibendrino tyrimo, atlikto Erikos Ribašauskienės, duomenis: dauguma NVO neturi etatų, patalpų, pastovių pajamų, jų apyvarta itin maža, o biurokratiniai reikalavimai per dideli. Ji siūlė svarstyti, kaip sumažinti administracinę naštą mažos apyvartos organizacijoms ir kaip užtikrinti, kad etnokultūros sritis būtų tinkamai įvardyta įstatymuose tarp valstybės remiamų sričių. E. Ribašauskienė pritarė, kad biurokratinė našta didelė. Pasiūlyta svarstyti savivaldybių pagalbos modelį – skirti finansininkus, padedančius vietos NVO pildyti ataskaitas, bei siūlė stiprinti etnokultūros, kaip horizontalaus prioriteto, įtvirtinimą valstybės programose.

EKGT susitikime apžvelgti siūlymai dėl atmintinų dienų. Nutarta siūlyti įtraukti į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymą spalio 2-ąją kaip atmintiną Aukštaitijos dieną, Tautinių drabužių dieną liepos 6 d., remiantis Lietuvos nacionalinio kultūros centro ilgamete iniciatyva, gruodžio 5 d. kaip Šiaudinių sodų dieną, nes tą dieną 2023 m. sodai buvo įrašyti į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, taip pat lapkričio 26-ąją Tautodailės dieną.

Posėdyje aptartas Helovino ir Vėlinių santykis Lietuvoje. Nuspręsta tęsti jau ne pirmi metai pradėtą Etninės kultūros globos tarybos iniciatyvą  skelbti akciją „Gerumo, atminties ir bendrystės dienos artėjant Vėlinėms“ kaip alternatyvą Helovinui, skatinti visus, ypač jaunimą, puoselėti Vėlinių laikotarpio tradicijas.

Dar vienas svarbus aptartas klausimas – Etninės kultūros globos tarybos pozicija kultūros protesto bei iniciatyvos „Etnokultūra – ne chaltūra“ atžvilgiu. Po diskusijų nutarta parengti bendrą EKGT poziciją dėl paaštrėjusios kultūrinės situacijos.

EKGT informacija