Etninės kultūros globos taryba (EKGT) kreipėsi į Lietuvos nacionalinį muziejų, kurio padalinys yra Signatarų namai, prašydama peržiūrėti šioje vietoje planuojamą renginį „Šiurpnakčio nuotykis Signatarų namuose“ (https://lnm.lt/renginiai/siurpnakcio-nuotykis-signataru-namuose). Taryba atkreipė dėmesį, kad Helovyno (Šiurpnakčio) tematika neatitinka nei Vėlinių laikotarpio prasmės, nei Signatarų namų – Lietuvos valstybingumo simbolio – istorinės misijos.

EKGT primena, kad šiuo metu visoje Lietuvoje vyksta Tarybos inicijuota „Gerumo, atminties ir bendrystės akcija“, kviečianti žmones, šeimas, mokyklas ir kultūros įstaigas Vėlinių laikotarpiu pagerbti mirusiuosius, stiprinti bendrystę ir puoselėti lietuviškus papročius.

„Vėlinių laikotarpis – tai laikas, kai mūsų tradicijoje viešpatauja rimtis, pagarba ir atmintis. Šiuo metu neturėtų būti skatinamas žaismingas ar gąsdinantis santykis su mirties vaizdiniais, ypač vaikams skirtuose renginiuose“, – sako Tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė.

Taryba pažymi, kad Signatarų namai – vieta, kur buvo paskelbtas 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktas – turėtų būti įkvėpimo šaltinis įprasminant valstybės kūrėjų atminimą, ypač per Vėlines. Tokie renginiai galėtų priminti signatarų kapų lankymo tradicijas, sovietmečiu tapusias pasipriešinimo simboliu.

„Helovyno šventė su burtininkavimo imitacijomis, voratinkliais ir raganomis neturi nieko bendra su pagarba Lietuvos valstybės kūrėjams. Tai ne tik svetimos kultūros turinio perėmimas, bet ir vaikų psichinei sveikatai kenkiantis reiškinys“, – pabrėžia EKGT.

Taryba savo rašte primena ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatas, pagal kurias informacija, kelianti baimę, siaubą ar agresyvumą, laikoma žalinga vaikų vystymuisi.

EKGT kviečia Lietuvos nacionalinį muziejų ir Signatarų namų vadovybę dar kartą įvertinti planuojamo renginio turinį ir apsvarstyti galimybę jį pakeisti tokiais renginiais, kurie labiau atitiktų šios vietos sakralumą ir Vėlinių dvasinį turinį, padėtų vaikams ir jaunimui giliau suvokti valstybės kūrimo prasmę.

EKGT informacija

Nuotraukoje – Signatarų namai (LNM nuotr.)

Tarybos posėdis įvyko 2025 m. spalio 14 d. pusiau nuotoliniu būdu.

Posėdyje dalyvavo Tarybos nariai ir viešnia – prof. dr. Erika Ribašauskienė, Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja.

Posėdyje buvo svarstyti šie klausimai: dėl siūlymų teisiškai įtvirtinti gyvojo muziejaus statusą bei darbo pobūdžio pokyčių Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje; dėl siūlymų teisiškai užtikrinti svaresnę valstybės pagalbą etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo srities nevyriausybinėms organizacijoms; dėl siūlymų papildyti Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymą, įtraukiant Aukštaitijos, Šiaudinių sodų, Tautinio paveldo, Tautinių drabužių atmintinas dienas; dėl atmintinų Kanklių metų ženklo; dėl siūlymo teikti Aldonos Vaicekauskienės kandidatūrą Kultūros ministerijos premijai už etninės kultūros ir nematerialaus paveldo puoselėjimą ir skleidimą; dėl pakeitimų regioninių etninės kultūros globos tarybų sudėtyje; dėl EKGT nuostatų apie Helovino ir Vėlinių santykį sklaidos tęstinumo; dėl siūlymo svarstyti klausimą dėl Etninės kultūros globos tarybos pozicijos Kultūros protesto bei iniciatyvos „Etnokultūra – ne chaltūra“ atžvilgiu.

2025 m. spalio 1–2 d. Etninės kultūros globos taryba kartu su Kauno tautinės kultūros centru surengė nuotolinį seminarą „Pasirengimas 8-ajai Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiadai: kalendorinių papročių ir liaudies kūrybos pažinimas“. Seminaras skirtas visiems rengiantiems mokinius 8-ajai Olimpiadai specialistams: etninės kultūros ar kitų dalykų mokytojams, neformaliojo švietimo įstaigų pedagogams, jungtinėms mokytojų komandoms, mokinių tėvams, mokiniams ir kt.

2023, 2024 ir 2025 m. seminarų metu buvo perskaityti pranešimai Olimpiados testo tema „Kalendoriniai papročiai ir liaudies kūryba“. Su visų šių seminarų įrašais ir kai kurių pranešimų medžiaga jau galima susipažinti mūsų puslapyje.

Seminarų įrašai ir medžiaga >>>

Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba), pagal įstatymu nustatytą paskirtį atliekanti Seimo ir Vyriausybės eksperto bei patarėjo misiją padedant spręsti strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos formavimo bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimus, reiškia susirūpinimą dėl šiuo metu paaštrėjusios padėties kultūros srityje.

Primename, kad Lietuva nepriklausomybę didele dalimi iškovojo etnokultūrinio sąjūdžio dėka, užgimusio kaip priešprieša ideologizuotai sovietmečio kultūros politikai ir įgijusio didžiulę galią, kuri atvedė Lietuvos žmones į Dainuojančią revoliuciją. Pripažįstama, jog „etninė kultūra yra tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė, nacionalinės kultūros pamatas“ (Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo preambulė), o Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo įstatymo priedėlyje „Nacionalinio saugumo pagrindai“ įvardyta, kad „valstybė privalo užtikrinti lietuvių tautos ilgalaikių gyvybinių interesų apsaugą saugodama <...> kalbą, etninę kultūrą, kultūros savitumą ir papročius, kultūros paveldą“.

Šiuo metu, kai vyksta Rusijos sukeltas karas prieš Ukrainą ir auga grėsmė mūsų šaliai, derėtų pasekti Ukrainos pavyzdžiu, kur siekiant sustiprinti visuomenės patriotiškumą ir tautinę savimonę Rusijos agresijos akivaizdoje 2019 m. Ukrainos Prezidento dekretu buvo patvirtinta Tautinio-patriotinio ugdymo strategija, kurią įgyvendina visos šalies ministerijos ir regionai.

Taryba ne kartą atkreipė Lietuvos valdžios institucijų ir ypač Kultūros ministerijos dėmesį, kad mūsų šalyje etninė kultūra nepelnytai vis labiau nuvertinama prilyginant ją mėgėjų menui ir priešpastatant šiuolaikiniam ar profesionaliam menui. Pabrėžtina, kad siekiant etninės kultūros plėtros būtinas profesionalus ir platus šios srities išmanymas, nes etninė kultūra priskirtina ne tik kultūros laukui, bet tiesiogiai siejasi ir su kitomis sritimis – švietimu, mokslu, socialiniu gyvenimu, ūkine veikla, verslais, regionine tapatybe, aplinkosauga ir kt.

Vertindama dabartinę situaciją, Taryba ragina formuojant Kultūros ministerijos vadovybę  įgyventi Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo nuostatą garantuoti reikiamą valstybės paramą etninei kultūrai ir užtikrinti etninės kultūros politikos įgyvendinimą. Etninės kultūros globą Kultūros ministerijoje būtina pavesti šią sritį išmanantiems asmenims, o ilgainiui vertėtų susigrąžinti ir Etninės kultūros skyrių ministerijos struktūroje. Taryba, įgyvendindama savo kaip kolegialios ekspertinės institucijos funkcijas, tikisi tolesnio sėkmingo bendradarbiavimo tiek su valdžios institucijomis, tiek su visuomene.

EKGT informacija

Etninės kultūros globos taryba, kaip ir kasmet, kviečia visus Lietuvos žmones, bendruomenes, savivaldybes, švietimo ir kultūros įstaigas, šeimas bei jaunimą jungtis prie „Gerumo, atminties ir bendrystės akcijos“, skirtos artėjančioms Vėlinėms.

Tikslas – puoselėti lietuviškus papročius, atminti išėjusius artimuosius, stiprinti giminystės ir bendruomeninius ryšius, skleisti šviesą ir šilumą. Taryba primena, kad Vėlinių laikotarpis nuo seno apima ne tik lapkričio pradžią, bet ir visą spalio mėnesį – vadintą Vėliniu – kai buvo minimi protėviai, dėkojama gamtai ir dalijamasi gerumu.

Šiemet Taryba kviečia spalio–lapkričio mėnesiais imtis atgaivinančių šio laikotarpio prasmę veiklų, įtraukiant į jas vaikus ir jaunimą:

• Pagerbti protėvius ir Lietuvai nusipelniusius žmones – aplankyti kapus, partizanų atminimo vietas, sutvarkyti apleistas kapavietes, surengti žygius ar atminimo renginius.
• Kurti aplinkos papuošimus ir simbolius, atspindinčius padėką Žemei ir protėviams – iš mūsų krašto derliaus gėrybių, vaško žvakių ar kitų gamtos dovanų.
• Padėti vargstantiems, vienišiems ir kitiems žmonėms, kuriems reikia pagalbos – aplankyti vienišus ir kitus socialiai remtinus žmones, skatinti gerus darbus kasdienybėje.
• Atgaivinti senąsias rudeninių turgų tradicijas – organizuoti renginius su prekyba derliaus gėrybėmis, muzika, žaidimais ir bendru pasibuvimu.
• Stiprinti bendruomeninius ir šeimos ryšius – rengti vakarones, susitikimus, giminės suvažiavimus, kurti giminės medžius, dalintis prisiminimais.
• Gilintis į mirusiųjų pagerbimo prasmę, ypač ugdymo įstaigose, padedant vaikams ir jaunimui suprasti mirties kaip gyvenimo dalies prigimtį ir jos vietą žmogaus būtyje.

Taryba pabrėžia, kad ši iniciatyva yra atsvara vis labiau plintančiai Helovino šventei, kurios turinys dažnai iškreipia mirties ir anapusinio pasaulio prasmę. Helovino renginiuose paplitę bauginantys vaizdiniai, smurtą imituojantys veiksmai ar agresyvūs garsai gali neigiamai paveikti vaikų ir jaunimo psichinę sveikatą.