Sveikiname Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga!

Liepos 6-oji – tai diena, kai drauge prisimename savo valstybės istoriją, didžiuojamės jos ištakomis bei iškovota laisve ir iš naujo pajuntame, kokia stipri yramus vienijanti tautinė tapatybė.

Valstybės dienos vakarą visame pasaulyje susibūrusius bendrai giedoti „Tautišką giesmę“ tautiečius kviečiame pasipuošti tautiniu kostiumu ar jo detalėmis. Tautinis kostiumas – tai ne tik iškilmingas drabužis, bet ir gyvas ,ūsų protėvių grožio pajautos bei kultūrinės atminties ir tautiškos tapatybės liudijimas, perduodamas iš kartos į kartą.

Laikydami rankose Trispalvę ir giedodami „tautišką giesmę“ pasijuntame vieno krašto, vienos Lietuvos piliečiais, atsakingais už jos dabartį ir ateitį.

Tegul Valstybės diena įkvepia puoselėti tai, kas mus vienija – lietuvių kalbą, etninę kultūrą ir meilę savo kraštui. Gražios, prasmingos ir vienybės kupinos šventės!

Tarybos pirmininkas Virginijus Jocys

Artėja Liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena. Ši diena visų mūsų pilietinių ir patriotinių pastangų dėka palaipsniui užsipildė iškilmingu turiniu ir visuomenės iniciatyvomis. 1990 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba–Atkuriamasis Seimas priėmė įstatymą „Dėl švenčių dienų“, kuriuo liepos 6-ąją – Mindaugo karūnavimo dieną – oficialiai paskelbė valstybės švente. Nuo tada ją minime kaip Valstybės dieną. 2004 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naujos redakcijos Valstybės vėliavos įstatymą, pagal kurį liepos 6-ąją iškeliamos Lietuvos valstybės ir Lietuvos valstybės istorinės vėliavos, o nuo 2009 m. Valstybės diena pasipildė „Tautiškos giesmės“ giedojimu: minėdami Lietuvos vardo tūkstantmetį 2009 m. liepos 6-ąją „Tūkstantmečio odisėjos“ iniciatyva pasaulio lietuviai pirmą kartą tuo pačiu metu visame pasaulyje giedojo Lietuvos valstybės himną. 2019 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymo pakeitimą, juo oficialiai pakeitė liepos 6-osios šventės pavadinimą, kurį vartojame ir dabar, bei oficialiai įteisino tradiciją per šią šventę kasmet visame pasaulyje vienu metu giedoti Lietuvos himną. Šiandien turime valstybinės šventės visumą – keliame nacionalinę ir istorinę vėliavas, drauge visame pasaulyje giedame „Tautišką giesmę“. Į šventę ateiname pasipuošę – jau dažnas tautiniu kostiumu ar tautiniais elementais – sege, tautine juosta, juostele, skara ar kt., suvokdami, kad tautinis kostiumas yra vienas iš svarbiausių tautos ir valstybės simbolių, etninio tapatumo ir nacionalinės kultūros išraiškos formų.

2026-ieji Lietuvoje paskelbti atmintinais Kanklių metais, skirtais vienam seniausių ir reikšmingiausių lietuvių tradicinės muzikos instrumentų bei su juo susijusiai kultūrinei tradicijai prisiminti. Etninės kultūros globos taryba pristato trečiojo ketvirčio svarbiausius renginius ir kviečia aktyviai juose dalyvauti.

Birželio–rugsėjo mėnesiais visoje Lietuvoje vyks įvairių festivalių, koncertų ir folkloro švenčių, atskleidžiančių kanklių muzikos gyvybingumą. Įvairių Lietuvos regionų renginiuose dalyvaus profesionalūs atlikėjai, mėgėjų kolektyvai, jaunimas. Didelis dėmesys skiriamas tradicijos tęstinumui, bendruomeniškumui ir gyvam kultūros patyrimui.

Kviečiame susipažinti su renginių sąrašu: Kanklių metų 2026 m. plano III ketvirčio svarbiausi renginiai

EKGT informacija

Išsipinkime vartus iš rasotų žolynų,
Iš raskilų, dobilų, kupolių, smilgų,
Iš besileidžiančios saulės, kylančio mėnulio,
Iš žibančios žvaigždės, lydinčio Sietyno.
Išsipinkime vartus iš meilės ir vilties,
Iš dainų, sutartinių ir šokių prie laužo,
Ir eikime per tekančios saulės vartus
Vieni kitų pasitikti...

Kas jau pynė vainikus, rentė vartus ir ėjo pro juos, kas jau kūrė laužą ir kas tai dar daro ar darys, Visus su Vasarvidžio švente.

EKGT pirmininkas Virginijus Jocys

V. Jocio nuotrauka
 

2026 m. birželio 17 d. Dionizo Poškos Baublių muziejuje, Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus filiale, Bijotuose, vyko Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos išplėstinis posėdis ir Žemaitijos etninės kultūros puoselėtojų pagerbimo šventė.

Posėdžio metu buvo aptarti Žemaitijos regionui svarbūs etninės kultūros klausimai: atmintinų Kanklių metų renginių stebėsena Žemaitijoje, senųjų kapinių vertybių išsaugojimas, etninės kultūros padėtis ir aktualijos Šilalės rajono savivaldybėje, Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininko rinkimai bei kiti einamieji klausimai.

Vienu svarbiausių posėdžio akcentų tapo Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininko rinkimai. Tarybos pirmininke Žemaitijos regionui vienbalsiai išrinkta Birutė Poškienė, pavaduotojais – doc. Rūta Vildžiūnienė, doc. dr. Juozas Pabrėža, Aldona Kuprelytė.

Tuo pačiu metu renginio svečiams buvo surengta ekskursija po Dionizo Poškos Baublių muziejų.

Nuo 14 val. vyko iškilminga Žemaitijos etnokultūrai nusipelniusių žmonių apdovanojimo ceremonija. Pagerbimo tikslas – įvertinti asmenis už reikšmingą ir ilgametę veiklą tautodailės, tradicinių amatų, kulinarinio paveldo, žemaičių kalbos, folkloro, tautosakos, liaudies teatro, kalendorinių papročių, tradicinės gyvensenos ir kitose etninės kultūros srityse.

Apdovanojimus teikė Etninės kultūros globos tarybos ir Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys.