Etninės kultūros globos taryba

Naujienos

Kanklių metai baigiasi, o kankliavimo tradicija gyvuoja! Kokia jos ateitis?

2026-ieji – Kanklių metai – artėja prie pabaigos. Tai puiki proga pažvelgti į tai, kaip šiandien Lietuvoje gyvuoja kankliavimo tradicija, kas padeda ją puoselėti ir su kokiais iššūkiais susiduriama.

Etninės kultūros globos taryba inicijuoja tyrimą „Kankliavimo tradicijos plėtotė 2020–2026 m.“, kurį atlieka Laura Lukenskienė.

Tyrimu siekiama įvertinti pastarųjų metų kankliavimo tradicijos sklaidą ir plėtotę Lietuvoje, išsiaiškinti svarbiausius pasiekimus, iššūkius ir ateities perspektyvas.

Kviečiame dalyvauti apklausoje visus, kuriems artimas kankliavimas!

Laukiame kanklininkų, kanklių mokytojų, folkloro ansamblių dalyvių, renginių organizatorių, koncertų lankytojų, muzikos klausytojų ir visų, kurie domisi šia lietuvių muzikavimo tradicija, nuomonės.

Anketą kviečiame užpildyti iki lapkričio 25 d.

Anketai užpildyti prireiks apie 15 minučių.

Anketos nuoroda:

https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSeAqer63K2qe3trTdXDwBsPgJy5mBuLTfWRrYnmzVjI7EvUCg/viewform?usp=header

Jūsų atsakymai padės geriau suprasti dabartinę kankliavimo tradicijos padėtį Lietuvoje, įvertinti nuveiktus darbus ir numatyti, kokių priemonių reikėtų imtis, kad ši tradicija būtų gyvybinga ir ateityje.

Būsime dėkingi, jei pasidalysite šiuo kvietimu! Siekiame išgirsti kuo daugiau skirtingų kartų, įvairios patirties žmonių iš visų Lietuvos regionų.

Dėkojame už Jūsų laiką ir indėlį į Lietuvos kankliavimo tradicijos išsaugojimą bei puoselėjimą!

Virginijaus Jocio nuotr.

EKGT informacija

Kviečiame prisidėti prie tautodailės sklaidos ir plėtotės tyrimo!

Etninės kultūros globos taryba inicijuoja tyrimą „Tautodailės sklaida ir plėtotė“, kurį atlieka Asta Valiukevičienė.

2020-uosius Lietuvos Respublikos Seimas buvo paskelbęs Tautodailės metais, o 2026 m. Lietuvos tautodailininkų sąjunga mini savo veiklos 60-metį. Tyrimu siekiama įvertinti šių sukakčių ir joms skirtų iniciatyvų poveikį tautodailės populiarinimui, sklaidai ir plėtotei Lietuvoje.

Kviečiame dalyvauti apklausoje tautodailininkus, tradicinių amatų meistrus, amatininkus, pedagogus, mugių ir kitų etnokultūrinių renginių organizatorius, tautodailės vertintojus bei visus, kuriems rūpi tautodailės ateitis.

Anketą kviečiame užpildyti iki lapkričio 25 d.

Anketai užpildyti prireiks apie 15 minučių.

Anketos nuoroda:  https://docs.google.com/forms/d/1SRWXl5xNdvere7HLHNXdaX3Yn_NCm_rhnSTU9rfBqPw/edit?ts=6af32e7a

Jūsų atsakymai padės geriau suprasti dabartinę tautodailės padėtį, įvertinti pasiektus rezultatus ir numatyti tolesnes jos puoselėjimo kryptis.

Būsime dėkingi, jei pasidalysite šiuo kvietimu! Siekiame išgirsti kuo įvairesnių tautodailės puoselėtojų nuomonę iš visų Lietuvos regionų – skirtingo amžiaus, patirties ir veiklos sričių atstovų.

Nuoširdžiai dėkojame už Jūsų laiką ir indėlį į tautodailės ateitį!

Virginijaus Jocio nuotr.

EKGT informacija

 

Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurso nugalėtojai

2026 metais etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurse buvo išskirtos trys nominacijos: „Etnografinė sodyba“, „Etnokultūrinės veiklos“ ir „Kulinarinis paveldas tradicinėje aplinkoje“. Pristatome konkurso laureatus.

Nominacija „Etnografinė sodyba“

I vieta – sodyba „Ėvė“. Mažoji Lietuva

Ingos Šarakauskės sodyba „Ėvė“ įsikūrusi Minijos (Mingės) kaime, Nemuno deltos regioniniame parke, dar vadinamame lietuviškąja Venecija. Čia dera pamario krašto gamtos ir kultūros paveldas bei šiuolaikiniam poilsiui pritaikyta aplinka. Sodybos svečiai kviečiami pažinti Mažosios Lietuvos tradicijas, žvejoti, stebėti paukščius ir ilsėtis.

Tai buvusi Minijos kaimo mokyklos sodyba, kurioje išliko gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai – staldas, skūnia bei rūsys. Dabartiniai sodybos pastatai siejami su 1900 metais, tačiau mokyklos istorija šioje vietoje gerokai senesnė: Kultūros vertybių registro duomenimis, vienos klasės pradžios mokykla čia veikė jau 1736 metais, o 1750 metais jai skirtas žemės sklypas.

Sodyba išsiskiria darnia skirtingų laikotarpių pastatų architektūra. Pagrindinis medinis namas dengtas molio čerpėmis, jo išorė vertikaliai apkalta lentomis su lentjuostėmis. Pastatą puošia Mažosios Lietuvos liaudies architektūrai būdingi drožinėti lėkiai, vėjalentės, karnizinės lentos, langų apvadai ir langinės. Išlaikytas kraštui būdingas spalvų derinys: rausvi arba natūralaus medžio atspalvio fasadai, balti langų rėmai ir tamsesnės stogų bei apdailos detalės. Rekonstruojant sodybą dėl spalvinių sprendimų konsultuotasi su architektais Martynu ir Marija Purvinais.

Išsaugoti buvusios mokyklos pastatų tūriai, konstrukcijos ir vidaus suplanavimas. Pagrindiniame name tebėra koklinė krosnis, o šeimininkai saugo rekonstrukcijos metu rastus baldus bei buities rakandus. Edukacijoms naudojami ir kitų Minijos kaimo gyventojų padovanoti senieji daiktai. Sodybos architektūriniai bei spalviniai sprendimai pristatyti kaip Mažosios Lietuvos tradicinės architektūros pavyzdys. 2024 metais sodyba įvertinta Saugomų teritorijų produkto ženklu už autentiškumą ir indėlį puoselėjant Mažosios Lietuvos kultūrą.

2026 m. lapkričio 10 d. Tarybos posėdžio darbotvarkė

Etninės kultūros globos tarybos posėdis vyks 2026 m. lapkričio 10 d. 14 val.

Darbotvarkėje numatyti klausimai:

  1. Dėl Aukštaitijos atmintinos dienos.
  2. Dėl teisinės bazės tobulinimo siekiant Lietuvos vietovardžių išsaugojimo.
  3. Dėl lietuvių liaudies dainų visai Lietuvai atrankos ir sklaidos.
  4. Dėl nematerialaus kultūros paveldo archyvų teisinės apsaugos.
  5. Dėl Knygnešystės 2027 metų atidarymo renginio.
  6. Kiti klausimai.

EKGT informacija

EKGT ir Lietuvos universitetų atstovai diskutavo apie etnologijos ir folkloristikos studijų poreikį

2026 m. spalio 23 d. Etninės kultūros globos tarybos (EKGT, Taryba) atstovai dalyvavo nuotoliniame Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Studijų komiteto posėdyje, kur buvo svarstytos galimybės sugrąžinti etnologijos ir folkloristikos studijų kryptį į Lietuvos aukštąsias mokyklas. EKGT nariai atkreipė dėmesį į didėjantį etninės kultūros specialistų trūkumą ir būtinybę užtikrinti nuoseklų jų rengimą.

Posėdyje dalyvavo EKGT Švietimo ir mokslo darbo grupės nariai: Tarybos pirmininkas Virginijus Jocys, pirmininko pavaduotoja doc. dr. Dalia Senvaitytė, prof. dr. Daiva Vyčinienė, doc. dr. Dalia Urbanavičienė ir prof. dr. Lina Petrošienė. Posėdžiui vadovavo Kauno technologijos universiteto studijų prorektorė prof. dr. Kristina Ukvalbergienė.

Būtina atkurti nuoseklų etnologijos specialistų rengimą

Pristatydamas svarstomą klausimą, Virginijus Jocys pabrėžė, kad etnokultūrinio ugdymo plėtra, specialistų rengimas ir etnokultūrinių tyrimų stiprinimas yra vieni iš svarbiausių Tarybos veiklos uždavinių. Jis priminė, kad 2016 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pertvarkius studijų sąrašus ir atsisakius studijų šakų, etnologijos ir folkloristikos kryptis buvo išbraukta ir taip buvo išardyta nuosekli šios srities specialistų rengimo sistema, apėmusi bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijas. Dėl to ilgainiui vis labiau ryškėja kvalifikuotų etninės kultūros specialistų trūkumas. Pasak V. Jocio, EKGT nariai, anksčiau svarstę šią problemą, daugiausia pritarė savarankiškos etnologijos ir folkloristikos studijų krypties atkūrimui. Kartu buvo svarstomos ir kitos galimybės – jungtinės studijų programos bei perkvalifikavimo studijos, kurios padėtų greičiau patenkinti specialistų poreikį.

Ankstesnis 1 2 3 ... 158 Sekantis
X