Vilniaus lietuvių namai pradeda ilgai lauktą registraciją į nuotolines pasaulio lietuvių vaikų klases!

Vilniaus lietuvių namai kviečia pasaulio lietuvių vaikus nuotoliu mokytis LIETUVIŲ KALBOS, LITERATŪROS, ISTORIJOS, GEOGRAFIJOS IR ETNOKULTŪROS.

Nuotolinės pamokos vyks nuo spalio iki birželio darbo dienų vakarais (informacija bus patikslinta susiformavus klasėms), Lietuvos laiku nuo 19.00 val. (išskyrus Amerikos, Kanados ir Australijos laiko juostų klasę, jie mokysis sekmadieniais).

Pamokos vyks nuotoliu, naudojant vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą „Zoom“, mokymosi medžiaga bus pateikiama per „Moodle“ mokymosi platformą.

Pamokos nemokantiems lietuvių kalbos vyks pagal patvirtintą Išlyginamosios klasės programą.

Pamokos mokantiems kalbą vyks pagal LŠIP (Lituanistinio švietimo integruotą programą).

Pamokos yra finansuojamos ŠMSM, todėl mokinių tėvams mokėti nereikia.

Vasarą Lietuvoje vyks ne viena etnokultūrinė stovykla, skirta vaikams, jaunimui, o kai kurios – ir suaugusiesiems. Jose susitinka tie, kurie jaučia ypatingą meilę folklorui, trokšta tobulėti etnomuzikavimo srityje, domisi Lietuvos istorija ir baltų mitologija, nori sužinoti tradicinių amatų paslaptis.

Tokios stovyklos šiandien yra svarbios kaip niekada anksčiau. Jų reikalingumą ir ypatingą vertę pabrėžia šių metų balandžio 16 d. priimta Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos rezoliucija „Dėl tautinės tapatybės išsaugojimo Lietuvoje ir diasporoje“. Šiame dokumente akcentuojama, kad etnokultūrinis ugdymas, gyvosios tradicijos perdavimas ir bendruomeniškumo stiprinimas yra pamatiniai elementai, padedantys išsaugoti ir puoselėti lietuviškąją tapatybę tiek Lietuvoje, tiek tarp užsienio lietuvių.

Stovyklos tampa unikalia erdve, kurioje teorinės žinios virsta gyva patirtimi, o jaunoji karta atranda gilų ir asmeninį ryšį su savo šaknimis bei kultūriniu paveldu.

Siekdami palengvinti etnokultūrinių stovyklų paiešką, parengėme jų sąrašą >>>

Etnokultūrinių stovyklų organizatorius kviečiame atsiųsti informaciją apie stovyklas, kurių į sąrašą dar neįtraukėme, – jas būtinai paskelbsime. Informacijos laukiame el. paštu info@ekgt.lt.

Atkreipiame dėmesį, kad už stovyklos programos turinį, sąlygas bei kitą susijusią informaciją atsako patys organizatoriai.

Kurkime prasmingą vasarą ir puoselėkime savo tradicijas kartu!

EKGT informacija

2026 m. gegužės 27–29 d. Prancūzijoje, Provanso Ekse, vyko tarptautinė konferencija-simpoziumas „Transformations and Applications of Folkloristic and Ethnological Knowledge: Historical Perspectives on Public Practice“, kurį organizavo Tarptautinės etnologijos ir folkloristikos draugijos (SIEF) darbo grupės Historical Approaches in Cultural Analysis ir Cultural Heritage and Property bendradarbiaudamos su Aix-Marseille universitetu.

Renginyje nagrinėta, kaip folkloristikos ir etnologijos žinios taikomos viešojoje praktikoje, paveldo politikoje ir tradicinių kultūrų saugojimo procesuose. Taip pat diskutuota apie tyrėjų, ekspertų, institucijų ir bendruomenių santykį, akademinių žinių sklaidą visuomenei bei paveldosaugos programų poveikį gyvųjų tradicijų sampratai.

Konferencijoje dalyvavo ir doc. dr. Dalia Senvaitytė, kuri pristatė pranešimą „Institutionalizing Ethnic Culture in Lithuania: The Council for the Safeguarding of Ethnic Culture: Between Policy and Living Tradition“. Pranešime buvo aptarti Lietuvos etninės kultūros institucionalizavimo procesai, ypatingą dėmesį skiriant Etninės kultūros globos tarybos vaidmeniui valstybės kultūros politikoje ir gyvojoje tradicijoje. Buvo aptarta, kaip etninė kultūra apibrėžiama, reguliuojama ir reprezentuojama instituciniu lygmeniu, taip pat kaip tokie procesai veikia tradicijos tęstinumą, kaitą ir visuomeninį aktualumą.

Dalyvavimas konferencijoje suteikė galimybę Lietuvos etninės kultūros politikos ir gyvosios tradicijos klausimus pristatyti tarptautiniame akademiniame kontekste, palyginti juos su kitų šalių patirtimis ir įsitraukti į platesnes diskusijas apie humanitarinių žinių taikymą šiuolaikinėje viešojoje praktikoje.

Plačiau apie konferenciją

Dalios Senvaitytės nuotr.

EKGT informacija

Pasitinkant vasarą, gegužės 29 d., Dzūkijos (Dainavos) regioninės etninės kultūros globos tarybos nariai susibūrė į darbingą posėdį Leipalingio dvare aptarti etninės kultūros raiškos Druskininkų savivaldybėje. Tai ypatingas laikas visiems susitikti, pabendrauti, pasikeisti aktualia patirtimi ir aptarti svarbius etninės kultūros plėtros klausimus.

Posėdyje dalyvavo Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys, Padalinių ir personalo administravimo skyriaus vedėja dr. Jolita Eidikonienė, Druskininkų savivaldybės Turizmo, komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėja Vaiva Gražulytė ir Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Lina Černiauskienė.

Susipažinę su dvaro praeities tradicijomis ir istorija, aplankę A. Volungevičiaus kraštotyros muziejaus ekspoziciją, tarybos nariai aptarė etninės kultūros būklę Druskininkų savivaldybėje. Etnografė Lina Balčiūnienė, tautodailininkės, meno kūrėjos Diana Lukošiūnaitė ir Daiva Stoncelienė pristatė etninės kultūros raišką dabartiniame kontekste organizuojant renginius, veiklas, edukacijas, užsiimant kūryba bei aptarė tęstinumo problematiką.

Aptartas vienas svarbiausių posėdžio klausimų dėl Dzūkijos etnografinio regiono heraldikos. Nutarta, kad bus siekiama galutinio Dzūkijos etnografinio regiono heraldikos simbolių (su šūkiu lotynų kalba) įteisinimo.

Susipažinta su Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurso 2026 m. prioritetais, sąlygomis, pateiktomis paraiškomis, apžvelgti VIII Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados rezultatai ir aptarti kiti aktualūs klausimai.

Ukmergės kultūros centro dailės galerijoje gegužės 29 dieną iškilmingai uždaryta Lietuvos tautodailininkų sąjungos 60-mečiui skirta jubiliejinė paroda, kurioje savo darbus pristatė net 108 autoriai iš visos šalies.

Renginio metu susirinkusią tautodailininkų bendruomenę Etninės kultūros globos tarybos vardu šiltai pasveikino Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Milda Petkevičienė-Dečkuvienė.

Šventinę nuotaiką aukštaitiškomis sutartinėmis ir kanklių skambesiu kūrė vietos gimnazistai, o susirinkusiems svečiams buvo perskaitytas Lietuvos Respublikos Prezidento sveikinimas.

Iškilmėse taip pat pagerbtas ilgamečio sąjungos pirmininko Jono Rudzinsko atminimas ir įteiktos Kultūros ministerijos bei savivaldybės padėkos labiausiai nusipelniusiems krašto kūrėjams.

Parodos lankytojai turėjo unikalią galimybę išvysti itin turtingą lietuvių tautodailės lobyną – nuo tradicinių medžio skulptūrų ir šiaudinių sodų iki keramikos bei tapybos darbų.

Mildos Petkevičienės-Dečkuvienės nuotraukos

EKGT informacija