Rugpjūčio 12 d. susitikime su Respublikos Prezidento vyriausiąja patarėja Jolanta Karpavičiene aptarti istorinės bei kultūrinės atminties, tautinės tapatybės stiprinimo darbai.

Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) pirmininkas Virginijus Jocys susitikimo metu pristatė prioritetinius šios kadencijos uždavinius. Kalbėta apie siekius susigrąžinti Etnologijos ir folkloristikos studijų kryptį, apie etnologų, etninės kultūros specialistų trūkumą. Šiai jau dešimtmetį užsitęsusiai problemai spręsti primintas vienas šios srities specialisto siūlymas: trūkstamos mokymo programos poreikį galima tenkinti tik esant tiksliniam valstybiniam finansavimui. Apie etninės kultūros ugdymo plėtros problemas bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigose sutarta giliau pasikalbėti platesniame specialistų rate. Patarėja pasidalino įžvalgomis, kad šiandien kylančių etninės kultūros puoselėjimo ir plėtros klausimų nebeišeina išspręsti su pavienėmis įstaigomis ir ministerijomis: jei norime svarbaus rezultato visuomenei, valstybei reikia sutelktų, kompleksinių sprendimų.

Žolinė – gražus vasaros palydėjimas ir rudens laukimas. Tegul žolynai primena mūsų krašto tradicijas ir ryšį su gamta, visatos amžinybe.  

Tai laikas, kai dėkojame už gausą, derlių ir žmones, esančius šalia.

Linkime gražios šventės, jaukių susitikimų su artimaisiais ir prasmingų akimirkų, kupinų dėkingumo už žemės dovanas.

Etninės kultūros globos taryba

Daugiau apie Žolinės papročius skaitykite EKGT svetainėje: https://www.ekgt.lt/globali-lietuva-ir-tautine-tapatybe/kalendoriniai-paprociai/zoline--rugpjucio-15-oji.html

Artėjant Lietuvos Respublikos Seimo rudens sesijai, Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) pirmininkas Virginijus Jocys susitiko su Seimo Kultūros komiteto pirmininku Kęstučiu Vilkausku. Susitikimo metu aptarti aktualūs etninės kultūros, lietuviškos tapatybės stiprinimo bei kultūros paveldo išsaugojimo klausimai.

Svarbiausios susitikimo temos:

– Etnologijos ir folkloristikos studijos: drauge prisiminti ankstesni ir naujos EKGT kadencijos prioritetiniai siekiai susigrąžinti Etnologijos ir folkloristikos studijų kryptį bei aptarti tolesnius žingsnius šiam klausimui spręsti.

– Tautinis ugdymas ir atmintis: prisimenant 2023 m. Seime vykusios konferencijos „Tapatybė ir etninė kultūra Rusijos ir Ukrainos karo kontekste“ pranešimus ir išvadas, akcentuotas etninės kultūros ugdymo plėtros bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigose aktualumas. Taip pat aptartos iniciatyvos ugdant tautinę tapatybę per asmenybes, stiprinusias Lietuvos istorijos ir kultūros stuburą – aptartas istoriko Simono Daukanto veiklos aktualinimas bei pasirengimas 2027 m. minėti Martyno Mažvydo „Katekizmo“ 480 metų sukaktį.

– Istoriniai vietovardžiai: išsakytas rūpestis dėl teisiškai nuo 2014 m. neišspręsto istorinių vietovardžių išsaugojimo klausimo, kadangi vis dar susiduriama su beatodairišku istorinių vietovardžių braukimu iš juridinės vartosenos, ieškant suinteresuotas puses tenkinančių formuluočių.

– Etnografinių regionų globa: pasikeista nuomonėmis dėl regioninių tapatybių savitumo. Aptarti Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio pavadinimo patikslinimo bei Žemaitijos kultūrinių draugijų siūlymai, pabrėžiant, kad sprendimuose būtina matyti visą Lietuvos istorinį ir kultūrinį kontekstą.

Susitikimo pabaigoje pasidžiaugta ilgamete bendradarbiavimo patirtimi ir išsakyta viltis, kad valstybei bei mūsų tautai svarbūs kultūros ateities klausimai bus sėkmingai sprendžiami bendromis pastangomis.

V. Jocio nuotr.

EKGT informacija

Liepos 13 d. įvyko paskutinis prieš vasaros atostogas Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos posėdis, kuriame svarstyti keli svarbūs klausimai.

Vienas esminių sprendimų, kaip pabrėžė komisijos pirmininkas prof. dr. Valdas Rakutis, – „komisija bendru sutarimu pritarė darbo grupės parengtai lituanistikos sąvokos apibrėžčiai, kuri bus siūloma kaip pagrindas rengiant atitinkamus teisės aktų pakeitimus. Diskusijoje buvo įvertintos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir Seimo kanceliarijos Terminijos komisijos išvados, o galutinis apibrėžimas papildytas žodžiu „paveldas“, pabrėžiant, kad lituanistika apima ne tik kalbą, istoriją ir kultūrą, bet ir visą lietuvių kultūrinio paveldo visumą.“

Šis apibrėžimas bus įtrauktas į Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą, keičiant atskirus jo straipsnius. Tai padės aiškiau apibrėžti įstatymo prioritetus ir turinį.

Dėkojame Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininko pavaduotojai Agnei Jakavičiutei-Miliauskienei, vadovavusiai lituanistikos sąvokos apibrėžimo darbo grupei. Prie svarstymų aktyviai prisidėjo EKGT atstovai – pirmininkas Virginijus Jocius ir tarybos narė doc. dr. Dalia Urbanavičienė, taip pat humanitarinių institutų mokslininkai, Seimo nariai bei suinteresuotų institucijų atstovai.

EKGT informacija

Sveikiname Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga!

Liepos 6-oji – tai diena, kai drauge prisimename savo valstybės istoriją, didžiuojamės jos ištakomis bei iškovota laisve ir iš naujo pajuntame, kokia stipri yramus vienijanti tautinė tapatybė.

Valstybės dienos vakarą visame pasaulyje susibūrusius bendrai giedoti „Tautišką giesmę“ tautiečius kviečiame pasipuošti tautiniu kostiumu ar jo detalėmis. Tautinis kostiumas – tai ne tik iškilmingas drabužis, bet ir gyvas mūsų protėvių grožio pajautos bei kultūrinės atminties ir tautiškos tapatybės liudijimas, perduodamas iš kartos į kartą.

Laikydami rankose Trispalvę ir giedodami „tautišką giesmę“ pasijuntame vieno krašto, vienos Lietuvos piliečiais, atsakingais už jos dabartį ir ateitį.

Tegul Valstybės diena įkvepia puoselėti tai, kas mus vienija – lietuvių kalbą, etninę kultūrą ir meilę savo kraštui. Gražios, prasmingos ir vienybės kupinos šventės!

Tarybos pirmininkas Virginijus Jocys