Etninės kultūros globos tarybos posėdis vyks 2025 m. spalio 14 d. 13 val.

Darbotvarkėje numatyti klausimai:

1. Dėl siūlymų teisiškai įtvirtinti gyvojo muziejaus statusą bei darbo pobūdžio pokyčių Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje (25 min.).

2. Dėl siūlymų teisiškai užtikrinti svaresnę valstybės pagalbą etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo srities nevyriausybinėms organizacijoms (25 min.).

3. Dėl siūlymų papildyti LR Atmintinų dienų įstatymą, įtraukiant Aukštaitijos, Šiaudinių sodų, Tautinio paveldo, Tautinio drabužio atmintinas dienas (15 min.).

4. Dėl atmintinų Kanklių metų ženklo (10 min.).

5. Dėl siūlymo teikti Aldonos Vaicekauskienės kandidatūrą Kultūros ministerijos premijai už etninės kultūros ir nematerialaus paveldo puoselėjimą ir skleidimą gauti (10 min.).

6. Dėl pakeitimų regioninių etninės kultūros globos tarybų sudėtyje (5 min.).

7. Dėl EKGT nuostatų apie Helovino ir Vėlinių santykį sklaidos tęstinumo (15 min.).

8. Dėl siūlymo svarstyti klausimą dėl Etninės kultūros globos tarybos pozicijos Kultūros protesto bei iniciatyvos „Etnokultūra – ne chaltūra“ atžvilgiu.

9. Kiti klausimai.

EKGT informacija

2025 m. spalio 8 d. Etninės kultūros globos taryboje lankėsi Australijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Rasa Mauragis.

Susitikimo metu aptarti lietuvių diasporai aktualūs klausimai: EKGT atliktas lietuvių bendruomenių ir lituanistinių mokyklų tyrimas, užsienio lietuvių dalyvavimo olimpiadoje galimybės, etnokultūros ugdymo aktualijos Lietuvoje, taip pat iššūkiai, susiję su etninės kultūros specialistų kvalifikacijos tobulinimu.

R. Mauragis pasidalijo įžvalgomis, kokios informacijos labiausiai reikia Australijoje gyvenantiems lietuviams.

Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė atkreipė dėmesį, kad aiškiai ir patraukliai pateikta informacija bei paranki metodinė medžiaga galėtų įkvėpti užsienyje gyvenančius lietuvius, ypač vaikus, aktyviau puoselėti lietuviškas tradicijas.

EKGT informacija

Nuotraukoje (iš kairės): Dalia Urbanavičienė, Rasa Mauragis, Vilma Žukauskienė

Netekome žymaus Lietuvos kultūros veikėjo, folklorininko, tautodailininko Antano Algirdo Bernatonio.

Labiausiai Antanas Bernatonis žinomas kaip folkloro ansamblių įkūrėjas bei ilgametis jų vadovas: 1978 m. Kaišiadoryse jis įkūrė ansamblį „Verpeta“, o 1982 m. Kaune – ansamblį „Kupolė“. Šie ansambliai ilgainiui pelnė aukščiausius apdovanojimus, tapo ryškiu etnokultūrinio sąjūdžio vedliu, garsindami lietuvišką folklorą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Antanas Bernatonis sukūrė savotišką folkloro judėjimo mokyklą, kadangi šių ansamblių dalyviai aktyviai tęsė jo idėjas įkurdami savo folkloro kolektyvus.

Aldonos Kuprelytės nuotr.

Šalia folklorinės veiklos didžiulis Antano Bernatonio nuopelnas Lietuvos tautinei kultūrai – folklorinių ekspedicijų visoje Lietuvoje organizavimas, užrašant autentiškas dainas ir kitą folklorinę medžiagą, neretai natūralioje aplinkoje (daugiausia iš Plungės, Kaišiadorių, Varėnos apylinkių). Į folkloro rinkimo darbus A. Bernatonis įtraukė savo vadovaujamų ansamblių dalyvius, o šių ansamblių meninės programos buvo grindžiamos tik pačių užrašytais kūriniais. Folkloro rinkimui A. Bernatonis vadovavo beveik keturis dešimtmečius (nuo 1979 m.), jo sukaupti garso įrašai yra viena iš gausiausių vieno asmens sukauptų folkloro kolekcijų (virš 150 val., šiuo metu saugoma Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikinio folkloro archyve).

Rugsėjo 17 d. Lietuvos etnografijos muziejaus Aristavėlės dvare vyko Etninės kultūros globos tarybos 25-mečio minėjimas. Į šventę susirinko buvę ir esami Tarybos nariai, regioninių tarybų atstovai, folkloro kolektyvai, bičiuliai ir bendraminčiai iš įvairių šalies institucijų.

Renginio pradžioje visi susirinkusieji sudainavo žemaitišką liaudies dainą „Lek, gervelė“, kuria simboliškai pagerbtas Tarybos įkūrėjo prof. Norberto Vėliaus atminimas.

Renginį pradėjo ir svečius pasveikino Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė. Pirmininkė savo pranešime apžvelgė svarbiausius Tarybos nuveiktus darbus, veiklą, nueitą kelią ir iššūkius per 25-erius metus.

Gražius sveikinimo žodžius tarė ir Lietuvos Respublikos Seimo nariai. Valdas Rakutis, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkas, kalbėjo apie etninės kultūros svarbą tautinės tapatybės išsaugojimui. Kęstutis Vilkauskas, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, pabrėžė nuoseklios kultūros politikos reikšmę ir padėkojo Tarybai už reikšmingą darbą. Agnė Jakavičiūtė-Miliauskienė, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos narė, dalijosi mintimis apie kultūros gyvybingumą. Gimtadienio proga taip pat sveikino Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė, Lietuvos etnosporto komiteto vadovas Stanislav Bajurin ir kiti svečiai.

Septintasis Tarybos posėdis įvyko 2025 m. rugsėjo 9 d. pusiau nuotoliniu būdu.

Posėdyje dalyvavo Tarybos nariai ir svečias – prof. dr. Dalius Serafinas, Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos mokslininkų sąjungos tarybos pirmininkas.

Posėdyje buvo svarstyti šie klausimai: dėl lituanistikos prioriteto įtvirtinimo teisės aktuose; dėl EKGT užsakymu atliktų tyrimų viešinimo; dėl siūlomo Dzūkijos (Dainavos) herbo šūkio; dėl EKGT atstovo į Kultūros ministerijos sudaromą Etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo tarybą delegavimo; dėl siūlymų paskelbti atmintinais metais: Knygnešystės 2027 metus, Tautinių žaidimų 2028 metus, Sutartinių 2029 metus – teikimo.

Posėdžio pradžioje Dalia Urbanavičienė trumpai pristatė lituanistikos situaciją teisės aktuose ir pabrėžė, jog būtina tiksliai nurodyti, kokius straipsnius reikėtų keisti. Nerimą kelia padėtis dėl Lietuvos mokslo tarybos taikomų mokslo darbų vertinimo kriterijų, kurie šiuo metu nepalankūs lituanistiniams tyrimams ir jų sklaidai Lietuvoje. Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas Dalius Serafinas pritarė lituanistikos prioriteto įtvirtinimo idėjai, pateikė konkrečių įžvalgų, kėlė diskusiją dėl lituanistikos apibrėžimo. Po pasitarimo nutarta iš esmės pritarti Dalios Urbanavičienės pateiktiems siūlymams dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo keitimo siekiant įtvirtinti lituanistikos prioritetą. Bus sudaryta darbo grupė dėl Mokslo ir studijų įstatymo keitimo tobulinti, koreguoti pagal posėdyje pateiktas pastabas siūlomą sąvokos lituanistika apibrėžimą. Taip pat nutarta kreiptis į Lietuvos mokslo tarybą dėl Formaliojo universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos aprašo ir jo priedų tobulinimo.