Etninės kultūros globos taryba

Etninės kultūros globos tarybos posėdis vyks 2025 m. lapkričio 11 d. 13 val.

Darbotvarkėje numatyti klausimai:

   1. Dėl atmintinių Kanklių metų įgyvendinimo 2026 metais plano ir Kanklių metų ženklo (20 min.).

   2. Dėl nacionalinės pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos „Etnokultūra pagrindiniame ugdyme“ tęstinumo ir  nacionalinės pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos „Etnokultūra pradiniame ugdyme“ projekto (20 min.).

   3. Dėl etninės kultūros specialisto apibrėžties ir kultūros darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo etninės kultūros srityje galimybių (40 min.).

   4. Dėl siūlymų įtvirtinti nematerialaus kultūros paveldo archyvų statusą įstatymu (20 min.).

   5. Dėl siūlymų keisti Lietuvos Respublikos teritorinių administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą siekiant išsaugoti vietovardžius (20 min.).

   6. Kiti klausimai.

           EKGT informacija

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) kreipėsi į Lietuvos nacionalinį muziejų, kurio padalinys yra Signatarų namai, prašydama peržiūrėti šioje vietoje planuojamą renginį „Šiurpnakčio nuotykis Signatarų namuose“ (https://lnm.lt/renginiai/siurpnakcio-nuotykis-signataru-namuose). Taryba atkreipė dėmesį, kad Helovyno (Šiurpnakčio) tematika neatitinka nei Vėlinių laikotarpio prasmės, nei Signatarų namų – Lietuvos valstybingumo simbolio – istorinės misijos.

EKGT primena, kad šiuo metu visoje Lietuvoje vyksta Tarybos inicijuota „Gerumo, atminties ir bendrystės akcija“, kviečianti žmones, šeimas, mokyklas ir kultūros įstaigas Vėlinių laikotarpiu pagerbti mirusiuosius, stiprinti bendrystę ir puoselėti lietuviškus papročius.

„Vėlinių laikotarpis – tai laikas, kai mūsų tradicijoje viešpatauja rimtis, pagarba ir atmintis. Šiuo metu neturėtų būti skatinamas žaismingas ar gąsdinantis santykis su mirties vaizdiniais, ypač vaikams skirtuose renginiuose“, – sako Tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė.

Taryba pažymi, kad Signatarų namai – vieta, kur buvo paskelbtas 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktas – turėtų būti įkvėpimo šaltinis įprasminant valstybės kūrėjų atminimą, ypač per Vėlines. Tokie renginiai galėtų priminti signatarų kapų lankymo tradicijas, sovietmečiu tapusias pasipriešinimo simboliu.

„Helovyno šventė su burtininkavimo imitacijomis, voratinkliais ir raganomis neturi nieko bendra su pagarba Lietuvos valstybės kūrėjams. Tai ne tik svetimos kultūros turinio perėmimas, bet ir vaikų psichinei sveikatai kenkiantis reiškinys“, – pabrėžia EKGT.

Taryba savo rašte primena ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatas, pagal kurias informacija, kelianti baimę, siaubą ar agresyvumą, laikoma žalinga vaikų vystymuisi.

EKGT kviečia Lietuvos nacionalinį muziejų ir Signatarų namų vadovybę dar kartą įvertinti planuojamo renginio turinį ir apsvarstyti galimybę jį pakeisti tokiais renginiais, kurie labiau atitiktų šios vietos sakralumą ir Vėlinių dvasinį turinį, padėtų vaikams ir jaunimui giliau suvokti valstybės kūrimo prasmę.

EKGT informacija

Nuotraukoje – Signatarų namai (LNM nuotr.)

Etninės kultūros globos taryba kartu su Lietuvos Respublikos Seimo nare Agne Jakavičiūte–Miliauskiene organizuoja konferenciją–diskusiją „Etninės kultūros būklės aktualijos naujausių tyrimų duomenimis“, skirtą atkreipti dėmesį į etninės kultūros būklę Lietuvoje ir užsienyje.

Konferencija vyks 2025 m. lapkričio 10 d. 14.00–17.00 val. Lietuvos Respublikos Seime (Lietuvos Tarybos salėje) (Gedimino pr. 53, Vilnius).

Maloniai kviečiame dalyvauti konferencijoje (registruotis el. paštu info@ekgt.lt, nurodant vardą ir pavardę iki lapkričio 6 d.). 

Konferencija bus transliuojama Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“.

Konferencijos programa:

EKGT informacija

Tarybos posėdis įvyko 2025 m. spalio 14 d. pusiau nuotoliniu būdu.

Posėdyje dalyvavo Tarybos nariai ir viešnia – prof. dr. Erika Ribašauskienė, Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja.

Posėdyje buvo svarstyti šie klausimai: dėl siūlymų teisiškai įtvirtinti gyvojo muziejaus statusą bei darbo pobūdžio pokyčių Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje; dėl siūlymų teisiškai užtikrinti svaresnę valstybės pagalbą etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo srities nevyriausybinėms organizacijoms; dėl siūlymų papildyti Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymą, įtraukiant Aukštaitijos, Šiaudinių sodų, Tautinio paveldo, Tautinių drabužių atmintinas dienas; dėl atmintinų Kanklių metų ženklo; dėl siūlymo teikti Aldonos Vaicekauskienės kandidatūrą Kultūros ministerijos premijai už etninės kultūros ir nematerialaus paveldo puoselėjimą ir skleidimą; dėl pakeitimų regioninių etninės kultūros globos tarybų sudėtyje; dėl EKGT nuostatų apie Helovino ir Vėlinių santykį sklaidos tęstinumo; dėl siūlymo svarstyti klausimą dėl Etninės kultūros globos tarybos pozicijos Kultūros protesto bei iniciatyvos „Etnokultūra – ne chaltūra“ atžvilgiu.

2025 m. spalio 1–2 d. Etninės kultūros globos taryba kartu su Kauno tautinės kultūros centru surengė nuotolinį seminarą „Pasirengimas 8-ajai Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiadai: kalendorinių papročių ir liaudies kūrybos pažinimas“. Seminaras skirtas visiems rengiantiems mokinius 8-ajai Olimpiadai specialistams: etninės kultūros ar kitų dalykų mokytojams, neformaliojo švietimo įstaigų pedagogams, jungtinėms mokytojų komandoms, mokinių tėvams, mokiniams ir kt.

2023, 2024 ir 2025 m. seminarų metu buvo perskaityti pranešimai Olimpiados testo tema „Kalendoriniai papročiai ir liaudies kūryba“. Su visų šių seminarų įrašais ir kai kurių pranešimų medžiaga jau galima susipažinti mūsų puslapyje.

Seminarų įrašai ir medžiaga >>>

Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba), pagal įstatymu nustatytą paskirtį atliekanti Seimo ir Vyriausybės eksperto bei patarėjo misiją padedant spręsti strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos formavimo bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimus, reiškia susirūpinimą dėl šiuo metu paaštrėjusios padėties kultūros srityje.

Primename, kad Lietuva nepriklausomybę didele dalimi iškovojo etnokultūrinio sąjūdžio dėka, užgimusio kaip priešprieša ideologizuotai sovietmečio kultūros politikai ir įgijusio didžiulę galią, kuri atvedė Lietuvos žmones į Dainuojančią revoliuciją. Pripažįstama, jog „etninė kultūra yra tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė, nacionalinės kultūros pamatas“ (Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo preambulė), o Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo įstatymo priedėlyje „Nacionalinio saugumo pagrindai“ įvardyta, kad „valstybė privalo užtikrinti lietuvių tautos ilgalaikių gyvybinių interesų apsaugą saugodama <...> kalbą, etninę kultūrą, kultūros savitumą ir papročius, kultūros paveldą“.

Šiuo metu, kai vyksta Rusijos sukeltas karas prieš Ukrainą ir auga grėsmė mūsų šaliai, derėtų pasekti Ukrainos pavyzdžiu, kur siekiant sustiprinti visuomenės patriotiškumą ir tautinę savimonę Rusijos agresijos akivaizdoje 2019 m. Ukrainos Prezidento dekretu buvo patvirtinta Tautinio-patriotinio ugdymo strategija, kurią įgyvendina visos šalies ministerijos ir regionai.

Taryba ne kartą atkreipė Lietuvos valdžios institucijų ir ypač Kultūros ministerijos dėmesį, kad mūsų šalyje etninė kultūra nepelnytai vis labiau nuvertinama prilyginant ją mėgėjų menui ir priešpastatant šiuolaikiniam ar profesionaliam menui. Pabrėžtina, kad siekiant etninės kultūros plėtros būtinas profesionalus ir platus šios srities išmanymas, nes etninė kultūra priskirtina ne tik kultūros laukui, bet tiesiogiai siejasi ir su kitomis sritimis – švietimu, mokslu, socialiniu gyvenimu, ūkine veikla, verslais, regionine tapatybe, aplinkosauga ir kt.

Vertindama dabartinę situaciją, Taryba ragina formuojant Kultūros ministerijos vadovybę  įgyventi Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo nuostatą garantuoti reikiamą valstybės paramą etninei kultūrai ir užtikrinti etninės kultūros politikos įgyvendinimą. Etninės kultūros globą Kultūros ministerijoje būtina pavesti šią sritį išmanantiems asmenims, o ilgainiui vertėtų susigrąžinti ir Etninės kultūros skyrių ministerijos struktūroje. Taryba, įgyvendindama savo kaip kolegialios ekspertinės institucijos funkcijas, tikisi tolesnio sėkmingo bendradarbiavimo tiek su valdžios institucijomis, tiek su visuomene.

EKGT informacija