Etninės kultūros globos taryba

Lietuvos etnografijos muziejus šiemet mini garbingą 60 metų veiklos sukaktį. Tai svarbi sukaktis ne tik muziejaus bendruomenei, bet ir visiems, kuriems rūpi Lietuvos kultūros paveldas, istorijos išsaugojimas ir etninės kultūros puoselėjimas.

2026 m. gegužės 15 d. vyko jubiliejinis renginys, kuriame dalyvavo daug garbingų svečių iš Lietuvos Respublikos Seimo, Kultūros ministerijos, Kaišiadorių rajono savivaldybės, Lietuvos muziejų, įstaigų ir organizacijų, Latvijos nacionalinio muziejaus. Etninės kultūros globos tarybos vardu įstaigos kolektyvą ir direktorę Gitą Šapranauskaitę muziejaus 60-mečio proga pasveikino Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys. Jis perskaitė ir Seimo Kultūros komiteto pirmininko Kęstučio Vilkausko sveikinimą, kuriame šis pasidžiaugė Lietuvos etnografijos muziejaus kolektyvo nuveiktais darbais kultūros paveldo, etninės kultūros puoselėjimo, tautinės tapatybės stipinimo srityje.

Šis muziejus po atviru dangumi jau 60 metų supažindina Lietuvos gyventojus ir svečius su XIX–XX a. Lietuvos etnografinių regionų gyvensenos, buities ir tradicijų specifika. Pirmininkas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos etnografijos muziejaus vykdoma misija – kruopščiai tyrinėti praeitį, stebėti dabartį, saugoti ir dalintis Lietuvos žmonių tradicinės gyvensenos pavyzdžiais bei perduoti tai ateities kartoms – yra itin svarbi etninės kultūros puoselėjimui, tyrimui ir sklaidai.

Muziejaus svečiai renginio metu aplankė atnaujintas sodybų ekspozicijas, muziejaus 60-mečiui skirtą parodą. Vyko ir diskusijos: muziejininkai dalijosi muziejaus kūrimosi istorijomis, aptarė muziejaus darbo specifiką, dabarties ir ateities iššūkius.

V. Jocio nuotraukos

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba kartu su Etninės kultūros globos taryba skelbia etnografinio Mažosios Lietuvos regiono metų mokytojo – etnokultūros puoselėtojo vardo suteikimo konkursą.

Konkurso tikslas – įvertinti etninės kultūros srityje dirbančių mokytojų profesinės veiklos pasiekimus ir skatinti juos profesinei bei kūrybinei iniciatyvai. Metų mokytojo vardas suteikiamas už pastarųjų penkerių metų reikšmingą veiklą etnokultūrinio ugdymo srityje, kitus savivaldybės ir etnografinio regiono bendruomenei reikšmingus pasiekimus etninės kultūros srityje.

Siūlyti kandidatus etnografinio Mažosios Lietuvos regiono metų mokytojo vardui suteikti gali etnografinio Mažosios Lietuvos regiono ugdymo įstaigos, ugdymo įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, etninės kultūros srityje veikiančios organizacijos, vietos bendruomenės, turinčios juridinio asmens statusą.

Kandidato etnografinio Mažosios Lietuvos regiono metų mokytojo vardui gauti teikimas siunčiamas el. paštu mazojilietuva@ekgt.lt 2026 m. nuo gegužės 1 d. iki liepos 1 d. užpildant konkurso nuostatuose pateiktas formas.

Metų mokytojo konkurso nuostatai

Metų mokytojo konkurso anketa

Plačiau apie jau įvykusius Mažosios Lietuvos regiono metų mokytojo – etnokultūros puoselėtojo vardo suteikimo konkursus ir jų laimėtojus galite skaityti EKGT svetainės Konkursų skiltyje.

Konkurso organizatorių nuotrauka

EKGT informacija

Maloniai kviečiame į buvusio Etninės kultūros globos tarybos pirmininko, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedros bei Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos docento, humanitarinių mokslų daktaro Rimanto Astrausko knygos pristatymą, kuris vyks 2026 m. gegužės 13 d. (Gedimino pr. 42, Vilnius).

Dalyvauja:

akademikas, habil. dr. Antanas Andrijauskas

prof. dr. Darius Kučinskas

prof. Petras Kunca

prof. Gediminas Kviklys

kompozitorė Jūratė Baltramiejūnaitė

dr. Toma Grašytė-Jegelevičienė

autorius doc. dr. Rimantas Astrauskas

Publikacija „Prie savosios kultūros šaltinių. Muzikos istoriografijos profiliai“ – tai nuo 1990-ųjų autoriaus vykdomų muzikologijos ir etnomuzikologijos istoriografijos tyrimų sintezės mokslo darbas. Jo tikslas – pateikti komplementarią Lietuvos muzikinės istoriografijos apžvalgą, kuri praplėstų, papildytų nuoseklų jos vaizdą ir nekartotų mokslo bendruomenei jau pažįstamos istorinės medžiagos masyvo.

Parašyti šį mokslo darbą taip pat paskatino noras išryškinti naujus, rečiau į tyrėjų akiratį patenkančius duomenis ir šaltinius, atskleisti iškilių asmenybių (Johanno Gottfriedo Herderio, Oskaro Kolbergo, Christiano Bartscho, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Jadvygos Čiurlionytės, Algirdo Juliaus Greimo, Marijos Birutės Gimbutienės), kurios sužadino ar kitaip veikė lietuvių tradicinės kultūros tyrimus, muzikologijos ir etnomuzikologijos raidą, kūrybinius profilius.

Organizatorius: LMTA Edukologijos katedra

Įėjimas nemokamas.

2026-ieji Lietuvoje paskelbti atmintinais Kanklių metais, skirtais vienam seniausių ir reikšmingiausių lietuvių tradicinės muzikos instrumentų bei su juo susijusiai kultūrinei tradicijai prisiminti. Etninės kultūros globos taryba pristato antrojo ketvirčio svarbiausius renginius ir kviečia aktyviai juose dalyvauti.

Gegužės–birželio mėnesiais visoje Lietuvoje vyks įvairių festivalių, koncertų ir folkloro švenčių, atskleidžiančių kanklių muzikos gyvybingumą. Programoje – tiek ilgametes tradicijas puoselėjantys tarptautiniai festivaliai, tokie kaip „Skamba skamba kankliai“ ar „Atataria lamzdžiai“, tiek išskirtinės iniciatyvos, tarp jų – ilgiausias kanklių muzikos koncertas Skriaudžiuose.

Įvairių Lietuvos regionų renginiuose dalyvaus profesionalūs atlikėjai, mėgėjų kolektyvai, jaunimas. Didelis dėmesys skiriamas tradicijos tęstinumui, bendruomeniškumui ir gyvam kultūros patyrimui.

Kviečiame susipažinti su renginių sąrašu: Kanklių metų 2026 m. veiksmų plano II ketvirčio svarbiausi renginiai

EKGT informacija

Etninės kultūros globos tarybos posėdis vyks 2026 m. gegužės 12 d. 14 val.

Darbotvarkėje numatyti klausimai:

1. Dėl Jono Basanavičiaus premijos komisijos nario teikimo.

2. Dėl tradicinės žvejybos nuostatų pakeitimo siūlymų.

3. Dėl etnologijos ir folkloristikos gražinimo į Studijų krypčių sąrašą darbų sekos.

4. Dėl Tautinių žaidimų metų 2028-aisiais metais paskelbimo.

5. Dėl Knygnešystės metų įgyvendinimo 2027-aisiais metais veiksmų plano projekto.

6. Dėl Regioninių tarybų narių patvirtinimo.

7. Kiti klausimai.

EKGT informacija

Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija balandžio 29 d. pakvietė folkloro bendruomenės atstovus į pašnekesį–diskusiją „Atradimai ir praradimai“. Organizatoriai susirinkusiesiems pasiūlė sueigos–kūrybinių dirbtuvių formatą.

Kaip pažymėjo organizatoriai, nebuvo siekiama priimti deklaracijų ar rezoliucijų – svarbiausias tikslas buvo pasikeisti nuomonėmis ir apčiuopti folkloro atlikimo bei pristatymo raidos tendencijas.

Renginio dalyvius pasveikino Vida Šatkauskienė ir prof. dr. Daiva Vyčinienė. V. Šatkauskienė savo pranešime pristatė folkloro apibrėžimo įvairovę, aptarė pastarojo meto šio žanro kolektyvų raiškos formas ir tendencijas. Ji taip pat skatino diskusijų dalyvius dalintis patirtimi ir įžvalgomis apie atradimus, praradimus bei aktualias kryptis.

Lietuvos nacionalinio kultūros centro nuotr.