Etninės kultūros globos taryba

Gruodžio 1–2 d. vyks nuotoliniai seminarai, skirti pasaulio lietuvių bendruomenių nariams ir lituanistinių mokyklų mokytojams. Seminaruose bus nagrinėjamos lietuvių žiemos šventinės tradicijos, o dalyviai galės išbandyti praktinius užsiėmimus.

Seminarų programa

Gruodžio 1 d.:

• 19:00–20:00 val. – „Žiemos kalendoriniai papročiai“, lekt. doc. dr. Dalia Urbanavičienė.

• 20:00–21:00 val. – „Žiemos švenčių folkloras“, lekt. Lijana Šarkaitė-Viluma.

Gruodžio 2 d.:

• 19:00–20:00 val. – „Senosios dovanojimo tradicijos Lietuvoje“, lekt. dr. Audronė Daraškevičienė.

• 20:00–21:00 val. – Kūrybinės dirbtuvės „Lietuviškas tradicinis šiaudinis sodas“, lekt. Rasa Gelčienė.

Paskaitų laikas nurodytas Lietuvos laiku, todėl dalyviai turėtų patikrinti laiko skirtumą savo šalyje.

Prisijungimo nuorodos:
Gruodžio 1 d. – Prisijungti
Gruodžio 2 d. – Prisijungti

Dalinkitės su draugais ir kolegomis, kad kuo daugiau pasaulio lietuvių galėtų prisijungti!

EKGT informacija

Klaipėdos universitetas 2025 lapkričio 20–21 d. organizuoja tarptautinę konferenciją, skirtą pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio – Liudviko Rėzos „Dainos, oder Litthauische Volkslieder“ (1825) – 200-osioms išleidimo metinėms pažymėti.

2025 metais pažymime ypatingą įvykį – 200-ąsias Liudviko Rėzos rinkinio „Dainos, oder Litthauische Volkslieder“ (Königsberg, 1825) išleidimo metines. Liudvikas Rėza (1776–1840) yra įžymus Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas – teologas, filologas, poetas, vertėjas ir tautosakininkas. Suvokdamas liaudies kūrybos svarbą tautinei savimonei ir kultūrinės atminties išsaugojimui jis sudarė pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį, kuris tapo pamatiniu darbu lietuvių folkloro tyrimų istorijoje. Aštuoniasdešimt penki lietuvių liaudies dainų tekstai su vokišku vertimu ir komentarais, septynios melodijos pristatė lietuvių liaudies kūrybą Europos auditorijai, įrodė, jog liaudies dainos yra vertingos ne tik meniniu, bet ir kultūriniu bei istoriniu požiūriu.

Šia iškilia proga kviečiame pagerbti Liudviko Rėzos atminimą ir iš naujo įvertinti jo darbą: kaip „Dainos“ paveikė lietuvių tautosakos, kalbos ir kultūros tyrimus, kokią reikšmę jos turi etnologijos ir folkloristikos mokslui, kokią vertę kuria šiuolaikinėje kultūroje.

Konferencijos tema ir dedikacija atveria galimybes pranešimų įvairovei. Šis renginys skirtas naujausiems nurodytų sričių tradicijos ir modernybės sąveikos tyrimams bei moksliniam dialogui apie liaudies kūrybos ir kultūros reikšmę tiek istorinėje perspektyvoje, tiek šiandieniniame kontekste.

Visa informacija Klaipėdos universitete vyksiančią konferenciją „Tradicijos ir modernybės sąveika“: Tradicijos ir modernybės sąveika | Klaipėdos universitetas

EKGT informacija

Organizatorių nuotr.

Lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko konferencija-diskusija „Etninės kultūros būklės aktualijos naujausių tyrimų duomenimis“, kurią surengė Etninės kultūros globos taryba kartu su Seimo nare Agne Jakavičiute-Miliauskiene. Renginys subūrė tyrėjus, politikos formuotojus ir kultūros puoselėtojus aptarti naujausius etninės kultūros tyrimų rezultatus bei ieškoti sprendimų.

Konferencijoje pristatyti tyrimai atskleidė, kaip kinta visuomenės santykis su tradicine kultūra ir kokie iššūkiai kyla siekiant ją išsaugoti. Dr. Andželika Bylaitė analizavo abiturientų santykio su lietuvių liaudies dainomis kaitą, atkreipdama dėmesį į jaunimo požiūrį ir edukacijos svarbą. Dr. Aida Savicka aptarė etninės kultūros puoselėjimą užsienio lietuvių bendruomenėse ir lituanistinėse mokyklose, pabrėždama diasporos svarbą tautinės tapatybės išsaugojimui.

Etninės kultūros globos tarybos posėdis vyks 2025 m. lapkričio 11 d. 13 val.

Darbotvarkėje numatyti klausimai:

   1. Dėl atmintinių Kanklių metų įgyvendinimo 2026 metais plano ir Kanklių metų ženklo (20 min.).

   2. Dėl nacionalinės pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos „Etnokultūra pagrindiniame ugdyme“ tęstinumo ir  nacionalinės pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos „Etnokultūra pradiniame ugdyme“ projekto (20 min.).

   3. Dėl etninės kultūros specialisto apibrėžties ir kultūros darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo etninės kultūros srityje galimybių (40 min.).

   4. Dėl siūlymų įtvirtinti nematerialaus kultūros paveldo archyvų statusą įstatymu (20 min.).

   5. Dėl siūlymų keisti Lietuvos Respublikos teritorinių administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą siekiant išsaugoti vietovardžius (20 min.).

   6. Kiti klausimai.

           EKGT informacija

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) kreipėsi į Lietuvos nacionalinį muziejų, kurio padalinys yra Signatarų namai, prašydama peržiūrėti šioje vietoje planuojamą renginį „Šiurpnakčio nuotykis Signatarų namuose“ (https://lnm.lt/renginiai/siurpnakcio-nuotykis-signataru-namuose). Taryba atkreipė dėmesį, kad Helovyno (Šiurpnakčio) tematika neatitinka nei Vėlinių laikotarpio prasmės, nei Signatarų namų – Lietuvos valstybingumo simbolio – istorinės misijos.

EKGT primena, kad šiuo metu visoje Lietuvoje vyksta Tarybos inicijuota „Gerumo, atminties ir bendrystės akcija“, kviečianti žmones, šeimas, mokyklas ir kultūros įstaigas Vėlinių laikotarpiu pagerbti mirusiuosius, stiprinti bendrystę ir puoselėti lietuviškus papročius.

„Vėlinių laikotarpis – tai laikas, kai mūsų tradicijoje viešpatauja rimtis, pagarba ir atmintis. Šiuo metu neturėtų būti skatinamas žaismingas ar gąsdinantis santykis su mirties vaizdiniais, ypač vaikams skirtuose renginiuose“, – sako Tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė.

Taryba pažymi, kad Signatarų namai – vieta, kur buvo paskelbtas 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktas – turėtų būti įkvėpimo šaltinis įprasminant valstybės kūrėjų atminimą, ypač per Vėlines. Tokie renginiai galėtų priminti signatarų kapų lankymo tradicijas, sovietmečiu tapusias pasipriešinimo simboliu.

„Helovyno šventė su burtininkavimo imitacijomis, voratinkliais ir raganomis neturi nieko bendra su pagarba Lietuvos valstybės kūrėjams. Tai ne tik svetimos kultūros turinio perėmimas, bet ir vaikų psichinei sveikatai kenkiantis reiškinys“, – pabrėžia EKGT.

Taryba savo rašte primena ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatas, pagal kurias informacija, kelianti baimę, siaubą ar agresyvumą, laikoma žalinga vaikų vystymuisi.

EKGT kviečia Lietuvos nacionalinį muziejų ir Signatarų namų vadovybę dar kartą įvertinti planuojamo renginio turinį ir apsvarstyti galimybę jį pakeisti tokiais renginiais, kurie labiau atitiktų šios vietos sakralumą ir Vėlinių dvasinį turinį, padėtų vaikams ir jaunimui giliau suvokti valstybės kūrimo prasmę.

EKGT informacija

Nuotraukoje – Signatarų namai (LNM nuotr.)

Etninės kultūros globos taryba kartu su Lietuvos Respublikos Seimo nare Agne Jakavičiūte–Miliauskiene organizuoja konferenciją–diskusiją „Etninės kultūros būklės aktualijos naujausių tyrimų duomenimis“, skirtą atkreipti dėmesį į etninės kultūros būklę Lietuvoje ir užsienyje.

Konferencija vyks 2025 m. lapkričio 10 d. 14.00–17.00 val. Lietuvos Respublikos Seime (Lietuvos Tarybos salėje) (Gedimino pr. 53, Vilnius).

Maloniai kviečiame dalyvauti konferencijoje (registruotis el. paštu info@ekgt.lt, nurodant vardą ir pavardę iki lapkričio 6 d.). 

Konferencija bus transliuojama Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“.

Konferencijos programa:

EKGT informacija