NAUJIENOS
EKGT ir Lietuvos universitetų atstovai diskutavo apie etnologijos ir folkloristikos studijų poreikį
2026 m. spalio 23 d. Etninės kultūros globos tarybos (EKGT, Taryba) atstovai dalyvavo nuotoliniame Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Studijų komiteto posėdyje, kur buvo svarstytos galimybės sugrąžinti etnologijos ir folkloristikos studijų kryptį į Lietuvos aukštąsias mokyklas. EKGT nariai atkreipė dėmesį į didėjantį etninės kultūros specialistų trūkumą ir būtinybę užtikrinti nuoseklų jų rengimą.
Posėdyje dalyvavo EKGT Švietimo ir mokslo darbo grupės nariai: Tarybos pirmininkas Virginijus Jocys, pirmininko pavaduotoja doc. dr. Dalia Senvaitytė, prof. dr. Daiva Vyčinienė, doc. dr. Dalia Urbanavičienė ir prof. dr. Lina Petrošienė. Posėdžiui vadovavo Kauno technologijos universiteto studijų prorektorė prof. dr. Kristina Ukvalbergienė.
Būtina atkurti nuoseklų etnologijos specialistų rengimą
Pristatydamas svarstomą klausimą, Virginijus Jocys pabrėžė, kad etnokultūrinio ugdymo plėtra, specialistų rengimas ir etnokultūrinių tyrimų stiprinimas yra vieni iš svarbiausių Tarybos veiklos uždavinių. Jis priminė, kad 2016 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pertvarkius studijų sąrašus ir atsisakius studijų šakų, etnologijos ir folkloristikos kryptis buvo išbraukta ir taip buvo išardyta nuosekli šios srities specialistų rengimo sistema, apėmusi bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijas. Dėl to ilgainiui vis labiau ryškėja kvalifikuotų etninės kultūros specialistų trūkumas. Pasak V. Jocio, EKGT nariai, anksčiau svarstę šią problemą, daugiausia pritarė savarankiškos etnologijos ir folkloristikos studijų krypties atkūrimui. Kartu buvo svarstomos ir kitos galimybės – jungtinės studijų programos bei perkvalifikavimo studijos, kurios padėtų greičiau patenkinti specialistų poreikį.
DĖL ATMINTIES, GERUMO IR BENDRYSTĖS TRADICIJŲ PUOSELĖJIMO VĖLINIŲ LAIKOTARPIU
Artėjant Vėlinėms, kviečiame puoselėti lietuviškus šio laikotarpio papročius, skatinti vaikų ir jaunimo domėjimąsi savo krašto tradicijomis, stiprinti bendruomeniškumą ir pagarbą išėjusiųjų atminimui.
Vėlinių laikotarpis lietuvių tradicinėje kultūroje nuo seno buvo skirtas ne tik mirusiesiems pagerbti, bet ir giminystės bei bendruomeniniams ryšiams stiprinti, gerumui, atjautai ir dėkingumui išreikšti.
Rekomenduojame spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje organizuoti veiklas, kurios padėtų vaikams, jaunimui ir bendruomenėms geriau pažinti bei puoselėti šias tradicijas:
- Pagerbti protėvių ir kraštui nusipelniusių žmonių atminimą – rengti išvykas į kapines, pilkapius, istorines ir atminimo vietas, tvarkyti apleistus kapus, lankyti partizanų ir kitų Lietuvos istorijai svarbių asmenybių atminimo vietas.
- Pažinti Vėlinių papročius ir jų prasmę – rengti edukacinius užsiėmimus, pasakojimų vakarus, supažindinti su protėvių požiūriu į mirtį ir su tradiciniais mirusiųjų pagerbimo būdais, įvairiuose Lietuvos regionuose išlikusiais papročiais, tarp jų – Vėlinių laužų kūrenimu Dzūkijoje (Dainavoje), giedojimo ir muzikavimo tradicijomis Žemaitijos kapinėse.
- Pažinti mirusiųjų paminėjimo papročius kitu metų laiku, pavyzdžiui, Kapinių šventes Mažojoje Lietuvoje, mirusiųjų paminėjimo papročius per Kūčias ir pan.
- Stiprinti kartų, giminystės ir kaimynystės ryšius – skatinti vaikus domėtis savo šeimos ir giminės istorija, kurti genealoginius medžius, užrašyti vyresniųjų pasakojimus, rengti skirtingas kartas suburiančius susitikimus.
- Puoselėti rudens laikotarpio bendrystės tradicijas – kurti papuošimus iš rudens derliaus gėrybių ir gamtinių medžiagų organizuojant kūrybines dirbtuves, rengti tradicinių rudens turgų (tokių kaip Simajudo turgus, kuris buvo dar vadinamas Vėlių paminėklais) papročius atspindinčias šventes, bendruomenių stiprinimui skirtas vakarones ir kitus renginius.
- Skatinti gerumą ir atjautą – organizuoti bendruomenines pagalbos ir paramos iniciatyvas, lankyti vienišus žmones, senjorus, padėti tiems, kuriems reikia dėmesio ir pagalbos.
Taip pat svarbu atsakingai vertinti Lietuvoje populiarėjančių Helovino renginių turinį. Kol ši veikla nėra reglamentuota įstatymiškai, rekomenduojame švietimo įstaigoms ir savivaldybių kultūros centrams atsakingai vertinti tokių renginių turinį, atsižvelgti į vaikų amžių ir emocinį jautrumą, daromą psichologinę žalą dėl perteklinio gąsdinimo, siaubo ir žiaurumo vaizdavimo, atsakingai vertinti išvykas su mokiniais į tokius renginius ir tuo labiau vengti tokių vaizdinių savo organizuojamuose renginiuose.
Kviečiame spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje daugiau dėmesio skirti lietuviškų Vėlinių papročių pažinimui ir puoselėjimui, ieškoti patrauklių, kūrybiškų būdų jų prasmei atskleisti, ypač vaikams ir jaunimui.
Tikimės, kad iniciatyvos padės išsaugoti gyvąsias mūsų krašto tradicijas, stiprins kartų ryšius ir skatins bendruomenes šį laikotarpį įprasminti atmintimi, gerumu ir bendryste.
Onos Drobelienės nuotraukoje – Margionių kaimo kapinaitėse išlikusi senoji tradicija – Vėlinių laužai. Apeigos Margionių kapinėse trunka aštuonias dienas – oktavą.
EKGT informacija
Respublikinė tautodailės karpinių paroda, skirta Julijos Daniliauskienės šimtmečiui
Šių metų spalio 16 d. SMK Aukštojoje mokykloje įvyko respublikinė konkursinė tautodailės karpinių paroda, dedikuota karpinių atgaivintojos Julijos Daniliauskienės 100-osioms gimimo metinėms.
Renginyje apsilankęs Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) pirmininkas Virginijus Jocys pasveikino parodos autorius bei organizatorius ir pažymėjo karpinių meno svarbą Lietuvos tautodailės paveldui. V. Jocys prisiminė ankstesnes šio žanro parodas įvairiuose Lietuvos regionuose bei džiaugėsi galimybe gyvai susitikti su meistrais bei bendruomene.
Parodos atidarymo nuotaiką kūrė Vilniaus Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos folkloro ansamblis „Dainorėliai“ (vadovė Dalia Mackevičienė).
Kompetentingai komisijai įvertinus darbų visumą, buvo išrinkti bei pagerbti parodos laureatai:
-
I vieta: Genutė Bučiūnienė ir Nojus Žusinas
-
II vieta: Virgita Kalinovienė ir Odeta Bražėnienė
-
III vieta: Virginija Makuškienė ir Alma Stugienė
Išliekamąją vertę renginiui suteikė pristatytas parodos katalogas „Simetrinis karpinio kodas“ (sudarytojos Laimutė Fedosejeva ir Ramutė Kraujalienė). Renginio metu tradicijų puoselėtojus taip pat nudžiugino parodos rėmėja Vilija Navickienė, padovanojusi šviesios atminties kūrėjo Klaido Navicko kūrybos knygų.
Po oficialiosios dalies vyko nuoširdūs pašnekesiai apie tradicinio karpinių žanro šiandieną, ateities perspektyvas ir naujus kūrybinius sumanymus. EKGT pirmininkas V. Jocys išreiškė padėką Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkei Ramutei Kraujalienei bei jos bendraminčiams už tautodailės sklaidą ir šiltą bendravimą.
V. Jocio nuotrauka
EKGT informacija
Kviečiame prisijungti prie seminarų „Kalendorinės rudens šventės“
2026 m. spalio 26–27 d. vyks Etninės kultūros globos tarybos rengiami nuotoliniai seminarai, skirti pasaulio lietuvių bendruomenių nariams ir lituanistinių mokyklų mokytojams. Seminaruose bus nagrinėjamos lietuvių rudens šventinės tradicijos, o dalyviai galės užduoti rūpimus klausimus.
Kviečiame registruotis ir dalyvauti!
Registracijos nuoroda: https://forms.gle/vYXvntMp5FRvSaBYA
Seminarų programa
Spalio 26 d.:
- 19:00–20:00 val. – Etninės kultūros olimpiada – ilgai puoselėta svajonė. Doc. dr. Dalia Urbanavičienė.
- 20:00–21:00 val. – Rudens švenčių kalendoriniai papročiai. Prof. Libertas Klimka.
Spalio 26 d. seminaro prisijungimo nuoroda
Spalio 27 d.:
- 19:00–20:00 val. – Rudens švenčių folkloras. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos muzikinio folkloro archyvo vedėja Varsa Liutkutė–Zakarienė.
- 20:00–21:00 val. – Namų apyvokos reikmenys. Lietuvos etnografijos muziejaus vyr. muziejininkė Vida Olechnovičienė.
Spalio 27 d. seminaro prisijungimo nuoroda
Paskaitų laikas nurodytas Lietuvos laiku, todėl dalyviai turėtų patikrinti laiko skirtumą savo šalyje.
EKGT informacija
Kanklių metų IV ketvirtis: svarbiausi renginiai Lietuvoje
2026-ieji Lietuvoje paskelbti atmintinais Kanklių metais, skirtais vienam seniausių ir reikšmingiausių lietuvių tradicinės muzikos instrumentų bei su juo susijusiai kultūrinei tradicijai prisiminti. Etninės kultūros globos taryba pristato ketvirtojo ketvirčio svarbiausius renginius ir kviečia aktyviai juose dalyvauti.
Spalio–gruodžio mėnesiais visoje Lietuvoje vyks įvairių koncertų ir folkloro švenčių, atskleidžiančių kanklių muzikos gyvybingumą. Įvairių Lietuvos regionų renginiuose dalyvaus profesionalūs atlikėjai, mėgėjų kolektyvai. Didelis dėmesys skiriamas tradicijos tęstinumui ir gyvam kultūros patyrimui.
Kviečiame susipažinti su renginių sąrašu: Kanklių metų 2026 m. plano IV ketvirčio svarbiausi renginiai
EKGT informacija
Seminaro „Pasirengimas 9-ajai Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiadai“ medžiaga
2026 m. rugsėjo 23–24 d. Etninės kultūros globos taryba kartu su Kauno tautinės kultūros centru surengė nuotolinį seminarą „Pasirengimas 9-ajai Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiadai: kalendorinių papročių ir liaudies kūrybos pažinimas“. Seminaras skirtas visiems rengiantiems mokinius 9-ajai Olimpiadai specialistams: etninės kultūros ar kitų dalykų mokytojams, neformaliojo švietimo įstaigų pedagogams, jungtinėms mokytojų komandoms, mokinių tėvams, mokiniams ir kt.
2023, 2024, 2025 ir 2026 m. seminarų metu buvo perskaityti pranešimai Olimpiados testo tema „Kalendoriniai papročiai ir liaudies kūryba“. Su visų šių seminarų įrašais ir kai kurių pranešimų medžiaga galima susipažinti mūsų puslapyje.
Seminarų įrašai ir medžiaga >>>
EKGT informacija
Nuotraukoje – skrynios fragmentas iš LNM Etnografijos saugyklos
SVARBU



LIETUVOS ETNOGRAFINIAI REGIONAI

Kiekvienas Lietuvos etnografinis regionas yra istoriškai susiformavusi teritorija, turinti savo gentines ištakas, istorinį palikimą ir savitas kultūrines ypatybes, kurios iki mūsų laikų išliko kaip materialusis ir nematerialusis paveldas (tarmės, sakytinis ir muzikinis folkloras, papročiai, valgiai, architektūra, drabužiai, audiniai, tradiciniai dirbiniai ir kt.). Tokie etnografnio regiono požymiai nurodyti ir Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktame apibrėžime: etnografinis regionas – istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas.
Lietuvoje yra penki etnografiniai regionai, pasižymintys istoriškai susiformavusiais kultūriniais ypatumais: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva), Mažoji Lietuva ir Žemaitija. Skaityti toliau>>>















