Etninės kultūros globos taryba

NAUJIENOS

Užsienio lietuvių tapatybės išsaugojimo darbo grupės posėdis

2025 m. gegužės 9 d. 10 val. Užsienio lietuvių tapatybės išsaugojimo darbo grupės posėdyje dalyvavo EKGT pirmininkė Dalia Urbanavičienė, URM Ryšių su diaspora skyriaus vedėja Laura Dilytė, Kauno tautinės kultūros centro direktorė Vaida Kasparavičienė, Lietuvos etnografijos muziejaus direktorė Gita Šapranauskaitė bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovė Daiva Žemgulienė.

Dr. Aida Savicka pristatytė tyrimo „Etninės kultūros puoselėjimas užsienio lietuvių bendruomenėse ir lituanistinėse mokyklose“ tarpinę ataskaitą.  

Svarstyta EKGT svetainės skilties „Globali Lietuva ir tautinė tapatybė“ turinys. Darbo grupės nariai ieškojo sprendimų, kaip užsienio lietuviams patogiai ir aiškiai pateikti visą informaciją etninės kultūros tema.

EKGT informacija

Sūduvos etninės kultūros puoselėtojų pagerbimo šventė

2025 m. gegužės 7 dieną, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, VDU Žemės ūkio akademijoje EKGT pirmininkė Dalia Urbanavičienė dalyvavo Sūduvos krašto šviesuolių pagerbimo šventėje.

Šis renginys – tai nuoširdus padėkos ženklas žmonėms, kurie metų metus puoselėja Sūduvos krašto etninę kultūrą, saugo gyvąsias tradicijas ir perduoda jas bendruomenei bei artimiesiems.

Šiemet padėkos ir visuomenės dėmesio sulaukė penkios šviesios asmenybės: Angelė Bapkauskienė, Valė Šačkutė-Babinskienė, Rasa Januškienė, Virginija Snudaitienė ir Dalia Venckienė, kurių veikla liudija pagarbą tradicijai, atminties išsaugojimą ir gyvą kultūros perdavimą iš kartos į kartą.

Kiekviena jų – tai savita istorija, patirtis, nuoširdus darbas ir begalinė meilė savo kraštui. Didžiuojamės jomis – jų darbai kalba garsiau nei žodžiai. Gyva kultūra prasideda nuo žmonių.

Nuotraukoje – Sūduvos šviesuolių pagerbimo šventės dalyviai (Eglės Alenskaitės ir Gintaro Skamaročiaus nuotrauka)

EKGT informacija

2025 m. gegužės 13 d. Tarybos posėdžio darbotvarkė

Etninės kultūros globos tarybos posėdis vyks 2025 m. gegužės 13 d. 13 val.

Darbotvarkėje numatyti klausimai:

1. Dėl tradicinės žvejybos Kuršių mariose perspektyvų ir susijusių verslų išsaugojimo (40 min.).

2. Dėl atlikto tautinio paveldo produktų tyrimo (25 min.).

3. Dėl savivaldybių apklausos apie etninės kultūros specialistus ir etnokultūrinį ugdymą 2024 metais rezultatų (30 min.).

4. Dėl tarptautinės Kaimynų dienos ir bendruomeniškumo skatinimo Lietuvoje (15 min.).

5. Dėl patobulinto Lietuvos etnografinių regionų žemėlapio (5 min.).

6. Dėl regioninių etninės kultūros globos tarybų sudėties (5 min.).

7. Kiti klausimai.

           EKGT informacija

Sveikiname VII Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados nugalėtojus!

2025 m. gegužės 2–3 d. įvyko septintosios Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados šalies etapas. Molėtų gimnazijoje varžėsi 36 mokiniai iš visos Lietuvos – regioninio etapo I ir II vietų laimėtojai iš Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Mažosios Lietuvos, Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir savivaldybių etapo I ir II vietų laimėtojai iš Vilniaus, Kauno ir Punsko.

Olimpiados dalyvius pasveikino ir sėkmės palinkėjo Molėtų gimnazijos direktorė Rimutė Guobienė, Molėtų r. savivaldybės vicemerė Vaida Saugūnienė, vertinimo komisijos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė. Gimnazijos mokiniai atliko keletą muzikinių kūrinių, giedojo aukštaitišką sutartinę.

Pirmoji Olimpiados užduotis – etnokultūrinio pažinimo testas tema „Kalendoriniai papročiai ir liaudies kūryba“, antroji užduotis – etnokultūrinės veiklos ir raiškos pristatymas. Dalyviai pasakojo apie savo etnokultūrinę veiklą mokykloje, bendruomenėje, šeimoje, rodė savo rankdarbius, dainavo, šoko, muzikavo, sekė pasakas ir t. t. Vertinimo komisija stebėjosi mokinių išradingumu, kūrybingumu ir brandumu. Iš visų geriausių išrinkti pačius geriausius komisijai nebuvo lengva. 

Dėkojame visiems Olimpiados dalyviams, jiems pasirengti padėjusiems mokytojams ir tėveliams! Dėkojame Olimpiados organizatoriams – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūrai ir Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungai.

Ypatinga padėka – Molėtų gimnazijos direktorei Rimutei Guobienei, gimnazijos kolektyvui ir mokiniams už šiltą priėmimą ir nuoširdžią pagalbą rengiant Olimpiados šalies etapą.

Daugiau apie Olimpiados nugalėtojus >>>

EKGT informacija

Sveikiname sulaukus Šv. Velykų!

 

Mielieji!

Lai suspindi įvairiais

margučių raštais ir atgimstančia gyvybe

mūsų namai, teaplanko visus viltis,

ramybė ir stiprybė kartu su šv. Velykų galia

ir pavasario saulės šviesa!

Džiugios ir jaukios Velykų šventės!

 

Etninės kultūros globos tarybos vardu

pirmininkė Dalia Urbanavičienė

 

 

 

 

Lietuvos savivaldybių asociacija pritaria EKGT siūlymui

Etninės kultūros globos taryba 2025 m. kovo 19 d. raštu „Dėl siūlymo papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnį“ kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją siūlydama papildyti Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 7 straipsnį nauju punktu ir į savivaldybių valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų sąrašą įtraukti naują funkciją: „Nacionalinės kultūros sklaida ir plėtra, etninės kultūros, tradicinių amatų, etnografinių regionų ir vietos tradicijų globa, kultūros paveldo (materialaus ir nematerialaus) išsaugojimas, kultūros sklaidos ir edukacijos stiprinimas“.

Lietuvos savivladybių asociacija dėl šio Tarybos siūlymo apklausė savivaldybes. Dauguma savo nuomonę išsakiusių savivaldybių pritaria EKGT siūlymui, nes tai atitinka Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymo preambulėje įtvirtintą principą – „kultūra yra Lietuvos valstybės tapatumo ir tęstinumo pagrindas“. Etninė kultūra turi būti valstybės prioritetas, nes yra tiesiogiai susijusi su geopolitiniais iššūkiais bei nacionaliniu saugumu (tai įvardyta ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme). Savivaldybės atkreipė dėmesį, kad EKGT siūlomą VSĮ 7 straipsnio formuluotę būtina tobulinti, t. y. išdiskutuoti, ko siekia valstybė perduodant šią funkciją savivaldai. 

EKGT informacija 

SVARBU

Dainų šventės metai
Pažymėdami Dainų ir šokių šventės šimtmetį, Seimo nutarimu, 2024-aisiais minime Dainų šventės atmintinus metus.  Ši šventė yra svarbi Lietuvos kultūrinės tapatybės dalis, įrašyta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
sodyba
Kviečiame svečiuotis Lietuvos kaimo turizmo sodybose, kuriose laikomasi senųjų architektūros tradicijų, puoselėjamos lietuviškos augalų ir gyvūnų veislės, saugomos amatų ir kulinarinio paveldo paslaptys. Pažinkime Lietuvos etnografinių regionų papročius ilsėdamiesi šiose sodybose!
kukumbalis
Etninei kultūrai neabejingus ir jos žinias jaunajai kartai perduoti siekiančius mokytojus kviečiame naudotis Etninės kultūros bendrąja programa ir etninės kultūros ugdymo metodinėmis rekomendacijomis.

LIETUVOS ETNOGRAFINIAI REGIONAI

regionaizemaitinja mazoji lietuva dzukija aukstaitija suvalkija

Kiekvienas Lietuvos etnografinis regionas yra istoriškai susiformavusi teritorija, turinti savo gentines ištakas, istorinį palikimą ir savitas kultūrines ypatybes, kurios iki mūsų laikų išliko kaip materialusis ir nematerialusis paveldas (tarmės, sakytinis ir muzikinis folkloras, papročiai, valgiai, architektūra, drabužiai, audiniai, tradiciniai dirbiniai ir kt.). Tokie etnografnio regiono požymiai nurodyti ir Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktame apibrėžime: etnografinis regionas – istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas.

Lietuvoje yra penki etnografiniai regionai, pasižymintys istoriškai susiformavusiais kultūriniais ypatumais: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva), Mažoji Lietuva ir Žemaitija. Skaityti toliau>>>

EKGT BIČIULIAI

X