NAUJIENOS

Vyriausybė pritarė naujai Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatų redakcijai

2018 m. liepos 4 d. LR Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos pateiktą Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatų redakciją. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 644 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. 640 „Dėl Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos įsteigimo ir Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ įsigaliojo nuo 2018-07-12.

Esminiai pakeitimai Nuostatuose buvo pateikti Etninės kultūros globos tarybos, siekiant padidinti šios premijos svarbą prilyginant ją nacionalinėms kultūros ir meno premijoms. Juose įtvirtinti šie Premijos skyrimo principai:

Kaziuko mugės daliai nutarta siekti tradicinės mugės statuso

2018 m. birželio 28 d., 10 val. įvyko Etninės kultūros globos tarybos, Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos nacionalinio kultūros centro, Vilniaus etninės kultūros centro, Lietuvos tautodailininkų sąjungos, Lietuvos istorijos instituto atstovų ir nepriklausomų etninės kultūros ekspertų susitikimas. Jame svarstytas Kaziuko mugės dalies sertifikavimo, suteikiant tradicinės mugės statusą, klausimas. Posėdžiui vadovavo žemės ūkio viceministras Darius Liutikas.

Liepos 3-ąją – autentiškiausia Dainų šventės dalis: Folkloro diena

Liepos 3 d. 10 val. Katedros aikštėje simboliniu ugnies įžiebimu bus paskelbta Folkloro dienos pradžia. Bernardinų sode, Pilių teritorijoje šurmuliuos, muzikuos, šoks ir dainuos per 6 tūkstančius folkloro atlikėjų, vyks folkloro ansamblių pasirodymai didžiojoje, mažosiose scenose ir aikštelėse, taip pat amatų, kulinarinio paveldo, kitų tradicijų pristatymai.

Rasos šventė Verkių parke

Lietuvių etninės kultūros draugija kviečia birželio 22 d., penktadienį, švęsti tradicinę Rasos šventę Verkių parke! Draugija vidurvasario šventę šiemet organizuoja jau devynioliktą kartą.

Nuo 19 val. vakaro prasidės kupoliavimas ir vainikų pynimas. Būrėjos burs iš žolynų. Šventės dalyviai suks kupolinių ratelius, atliks ugnies apeigą prie Lizdeikos aukuro, sutartinėmis ir dainomis palydės vakaro saulę. Sutemus prasidės šokinėjimas per laužą, vainikų leidimas Nerimi, o auštant visi prausis ryto rasa ir pasitiks tekančią saulę. Valstybės 100-mečio proga bus atlikta žolynų vainikų apeiga.

Taryba siūlo įteisinti privalomą etninės kultūros ugdymą pradinėse klasėse

Remdamasi 2018 m. gegužės 28 d. LRS vykusios konferencijos, skirtos etnokultūrinio ugdymo problemoms, išvadomis, Etninės kultūros globos taryba kreipėsi į LR Švietimo ir mokslo ministeriją, ragindama įteisinti privalomą etninės kultūros dalyką pradinėse klasėse. 2018 m. birželio 21 d. Tarybos rašte teigiama:

Šeštajame Tarybos posėdyje svarstyta ir nutarta

Šeštasis Tarybos posėdis įvyko 2018 m. birželio 12 d. Dalyvavo 14 Tarybos narių ir svečiai: Rita Virbalienė (LRS nario S.Tumėno padėjėja), Rasa Praninskienė (LRS nario S.Tumėno padėjėja).

SVARBU

Tautinio kostiumo metai baigėsi, tačiau Etninės kultūros globos taryba ragina ir toliau puoselėti bei branginti tautinį drabužį! Ketinantiems įsigyti tautinį kostiumą siūlome tautinio drabužio gamintojų ir ekspertų kontaktus.
Pabrėždamas, kad prieš šimtmetį – 1918 m. vasario 16 d. – buvo paskelbtas nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktas, LR Seimas 2018 metus paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais.
Lietuvoje kasmet vyksta daug renginių, kuriuose galima pajusti etninės kultūros dvasią. Atrinkome keletą įspūdingiausių, turinčių giliausias tradicijas, sukeliančių didžiausias emocijas, suburiančių skaitlingiausią bendruomenę arba patraukusių dėmesį nauju požiūriu į etninę kultūrą.

LIETUVOS ETNOGRAFINIAI REGIONAI

Kiekvienas Lietuvos etnografnis regionas yra istoriškai susiformavusi teritorija, turinti savo gentines ištakas, istorinį palikimą ir savitas kultūrines ypatybes, kurios iki mūsų laikų išliko kaip materialusis ir nematerialusis paveldas (tarmės, sakytinis ir muzikinis folkloras, papročiai, valgiai, architektūra, drabužiai, audiniai, tradiciniai dirbiniai ir kt.). Tokie etnografnio regiono požymiai nurodyti ir Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktame apibrėžime: Etnografinis regionas – istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas.

Lietuvoje yra penki etnografniai regionai, pasižymintys istoriškai susiformavusiais kultūriniais ypatumais: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva), Mažoji Lietuva ir Žemaitija. Šie regionai formavosi ne vienu metu ir jų istorinis vaidmuo bėgant metams buvo gana skirtingas. Visi penki regionai išryškėjo tik XIX a., iki tol istoriniai faktai pateikia duomenų tik apie vieną kitą Lietuvos regioną (daugiausia Žemaitiją). Kultūrines kiekvieno regiono ypatybes atskleidžiantys duomenys daugiausia atspindi XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės laikotarpį.

Lietuvos etnografinių regionų detalus žemėlapis (.jpg)

EKGT BIČIULIAI

X