NAUJIENOS

Konferencija „Etninės kultūros vaidmuo formuojant Lietuvos įvaizdį"

Kokį vaidmenį etninė kultūra atlieka šiais moderniųjių technologijų laikais? Kaip etninės kultūros vaidmuo prisideda formuojant Lietuvos įvaizdį, su kokiais iššūkiais ir galimybėmis susiduriama šiandien? Šie klausimai bus aptariami gruodžio 7 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksiančioje konferencijoje „Etninės kultūros vaidmuo formuojant Lietuvos įvaizdį: iššūkiai ir galimybės“. Konferencijos organizatoriai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos įvaizdžio grupė ir Etninės kultūros globos taryba. Maloniai kviečiame dalyvauti visus norinčius!

Dešimtojo Tarybos posėdžio darbotvarkė

Šių metų dešimtasis Etninės kultūros globos tarybos posėdis vyks gruodžio 10 d. 13 val. Tarybos būstinėje (J. Tumo-Vaižganto g. 4-1, Vilnius). Darbotvarkėje numatomi klausimai:

  1. Dėl 2020 m. Tarybos veiklos plano (30 min.);
  2. Dėl Lietuvos vietovardžių gairių tobulinimo (20 min.);
  3. Dėl nematerialaus kultūros paveldo archyvų teisinės apsaugos (15 min.)
  4. Dėl etninės kultūros specialistų poreikio savivaldybėse (15 min.);
  5. Dėl etnografiškiausios maitinimo įstaigos konkurso surengimo (15 min.);
  6. Dėl apibendrintų duomenų apie etnografinių regionų ypatybes EKGT svetainėje tobulinimo (15 min.);
  7. Kiti klausimai (10 min.).

Tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė

 

Užsimezgė EKGT ir Lietuvos etnosporto komiteto draugystė

Gruodžio 3 d. įvyko EKGT pirmininkės Dalios Urbanavičienės ir Lietuvos etnosporto komiteto prezidento Stanislavo Bajurino susitikimas. Susitikimo metu pasirašyta EKGT ir Lietuvos etnosporto komiteto bendradarbiavimo sutartis. Susitarta bendradarbiauti siekiant svarbiausių lietuviškų tradicinių žaidimų (pvz. ripkos, lietuviškų ristynių) teisinio pripažinimo kaip nacionalinio sporto, populiarinant lietuviškus tradicinius žaidimus mokyklose ir visuomenėje.

Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadui pateikta paraiška „Lietuvos vietovardžiai"

Šių metų pradžioje Etninės kultūros globos taryboje nutarta siekti, kad vietovardžiai būtų pripažinti nematerialaus kultūros paveldo vertybe. Šiuo tikslu apsispręsta parengti Lietuvos vietovardžių paraišką Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadui. 

Džiaugiamės, kad pavyko laiku parengti ir pateikti minėtą paraišką. Ją rengė EKGT inicijuota darbo grupė, kurią sudarė EKGT atstovai dr. Dalia Urbanavičienė ir Virginijus Jocys, Lietuvos geografų draugijos atstovė dr. Filomena Kavoliutė, Lietuvių kalbos instituto atstovas dr. Laimutis Bilkis, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto atstovė Irena Žilienė. Paraiška pateikta Etninės kultūros globos tarybos, Lietuvos geografų draugijos, Lietuvių kalbos instituto ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vardu.

EKGT informacija

Nuotraukoje - paminklas išnykusio Gervelių kaimo (Ignalinos r.) atminimui. Paminklo idėjos autoriai ir jos įgyvendintojai - iš Gervelių kaimo kilę broliai Petras ir Juozas Martinkėnai. Gintaro Rusecko nuotrauka

Devintajame Tarybos posėdyje svarstyta ir nutarta

Devintasis Tarybos posėdis įvyko 2019 m  lapkričio 12 d. Vilniuje. Dalyvavo 17 Tarybos narių ir svečiai: Veronika Povilionienė, Vidmantas Povilionis, dr. Vytautas Tumėnas (Lietuvos istorijos institutas), Petras Jonušas (Leidyklos „Versmė“ direktorius), Vytautas Navaitis (agentūros FACTUM vadovas).

Apdovanoti Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurso laureatai ir dalyviai

Šiemet Etninės kultūros globos taryba (EKGT) kartu su Lietuvos kaimo turizmo asociacija (LKT) bei Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pakvietė Lietuvos kaimo turizmo sodybų šeimininkus dalyvauti Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurse. Lapkričio 21 d. Kaune vykusiame 2019 metų Lietuvos kaimo turizmo sezono uždarymo renginyje konkurso pirmųjų vietų laimėtojus bei visus dalyvius pasveikino ir apdovanojo EKGT pirmininkė Dalia Urbanavičienė, LKTA prezidentas Linas Žabaliūnas ir ŽŪM atstovė Daiva Belevičienė.

SVARBU

Lietuvoje kasmet vyksta daug renginių, kuriuose galima pajusti etninės kultūros dvasią. Čia rasite įspūdingiausius, turinčius giliausias tradicijas, sukeliančius didžiausias emocijas, suburiančius skaitlingiausią bendruomenę arba patraukiančius dėmesį nauju požiūriu į etninę kultūrą.
Raginame puoselėti bei branginti tautinį kostiumą. Ketinantys jį įsigyti čia ras pagalbą - tautinio drabužio gamintojų ir ekspertų kontaktus.
Etninei kultūrai neabejingus ir jos žinias jaunajai kartai perduoti siekiančius mokytojus kviečiame naudotis etninės kultūros ugdymo metodinėmis rekomendacijomis bei etninės kultūros ugdymo bendrosiomis programomis.

LIETUVOS ETNOGRAFINIAI REGIONAI

Kiekvienas Lietuvos etnografnis regionas yra istoriškai susiformavusi teritorija, turinti savo gentines ištakas, istorinį palikimą ir savitas kultūrines ypatybes, kurios iki mūsų laikų išliko kaip materialusis ir nematerialusis paveldas (tarmės, sakytinis ir muzikinis folkloras, papročiai, valgiai, architektūra, drabužiai, audiniai, tradiciniai dirbiniai ir kt.). Tokie etnografnio regiono požymiai nurodyti ir Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktame apibrėžime: etnografinis regionas – istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas.

Lietuvoje yra penki etnografniai regionai, pasižymintys istoriškai susiformavusiais kultūriniais ypatumais: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva), Mažoji Lietuva ir Žemaitija. Skaityti toliau>>>

EKGT BIČIULIAI

X