NAUJIENOS

Etninės kultūros globos tarybos pirmininke paskirta D. Urbanavičienė

Seimas, atsižvelgdamas į Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio teikimą, nutarė paskirti Dalią Urbanavičienę Etninės kultūros globos tarybos pirmininke ketverių metų kadencijai. Po slapto balsavimo kandidatę parėmė 60 Seimo narių, prieš balsavo 4, susilaikė 3 parlamentarai (2018 m. sausio 12 d. LRS nutarimas dėl Etninės kultūros globos tarybos pirmininko patvirtinimo Nr. XIII-990).

Sveikiname su Šv. Kalėdom ir Naujaisiais 2018-ais metais!

Mielieji,

Susėskime prie gruodžio stalo, židinio kartu,
Pažvelkime per dangaus korį į žvaigždes,
Sklidinoje medaus akyje pamatysite metus,
Šiaudų soduose sunertus darbus, svajones.

Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys
Vilnius, Šventaragio slėnis, 2017

2018 metų Etninės kultūros globos tarybos prioritetai

Vadovaudamsi Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 8 straipsniu, Etninės kultūros globos taryba nutaria patvirtinti 2018 metų etninės kultūros plėtros prioritetų sąrašą (2017 12 12 nutarimas TN-5):

  1. Stiprinti etninės kultūros pažinimą bei puoselėjimą, siekti išsaugoti etnografinių regionų savitumą.
  2. Stiprinti etnokultūrinę savimonę ir lietuvišką tapatybę įgyvendinant Lietuvos šimtmečio minėjimo programos priemones.
  3. Remti lietuvių etninės kultūros raišką etninėse lietuvių žemėse ir lietuvių bendruomenėse užsienio šalyse, užtikrinti glaudesnius ryšius su Lietuva.
  4. Aktualizuoti etninės kultūros svarbą mokslo, švietimo ir kultūros sistemoje.
  5. Nustatyti etninės kultūros specialistų poreikį įvairiose valstybės ir visuomenės gyvenimo srityse.

Konkurso "Tautinis drabužis mano šeimos ir bendruomenės istorijoje" nugalėtojai

Etninės kultūros globos taryba kartu su Pasaulio lietuvių bendruomene  2017 metais skelbė  konkursą „Tautinis drabužis mano šeimos ir bendruomenės istorijoje“. Taryba širdingai dėkoja visiems konkurso dalyviams. Visi atsiųsti pasakojimai – puikus įrodymas, kad tautinis rūbas yra giliausių prasmių, šilčiausių išgyvenimų ir prisiminimų kupinas simbolis, padedantis kurti šeimos, bendruomenės ir tautos bendrystę, suteikiantis iškilmingumo mums ir mūsų šventėms, taurinantis ne tik žmogaus išorę, bet ir vidų.

Tautinio paveldo įstatymui - 10 metų

Gruodžio 18 dieną Žemės ūkio ministerija organizavo renginį „10 metų tautinio paveldo atgimimui“, kuriuo paminėtas Tautinio paveldo įstatymo priėmimo bei tautinio paveldo produktų sertifikavimo 10 metų jubiliejus. Apdovanoti 2017 m. sėkmingiausiai dirbę Lietuvos tradiciniai amatininkai, tradicinių amatų centrai (TAC), taip pat  pagerbti  tautinio paveldo komisijos ekspertai. 

Piliakalnių metų uždarymas

Gruodžio 15 dieną Laukuvoje (Šilalės r.) vyko Piliakalnių metų uždarymo renginys. Renginio organizatoriai - LR Kultūros ministerija, Lietuvos arhceologijos draugija, Šilalės rajono savivaldybė. Etninės kultūros globos tarybą renginyje atstovavo pirmininkas Virginijus Jocys. 

SVARBU

Tautinio kostiumai atmintini metai baigėsi, tačiau Etninės kultūros globos taryba ragina ir toliau puoselėti bei branginti tautinį drabužį! Ketinantiems įsigyti tautinį kostiumą, siūlome tautinio drabužio gamintojų ir ekspertų kontaktus.
Pabrėždamas, kad prieš šimtmetį - 1918 m. vasario 16 d. - buvo paskelbtas nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktas, LR Seimas 2018 metus paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais.
Lietuvoje kasmet vyksta daug renginių, kuriuose galima pajusti etninės kultūros dvasią. Atrinkome keletą įspūdingiausių, turinčių giliausias tradicijas, sukeliančių didžiausias emocijas, suburiančių skaitlingiausią bendruomenę arba patraukusių dėmesį nauju požiūriu į etninę kultūrą.

LIETUVOS ETNOGRAFINIAI REGIONAI

Kiekvienas Lietuvos etnografnis regionas yra istoriš- kai susiformavusi teritorija, turinti savo gentines ištakas, istorinį palikimą ir savitas kultūrines ypatybes, kurios iki mūsų laikų išliko kaip materialusis ir nematerialusis paveldas (tarmės, sakytinis ir muzikinis folkloras, papročiai, valgiai, architektūra, drabužiai, audiniai, tradiciniai dirbiniai ir kt.). Tokie etnografnio regiono požymiai nurodyti ir Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktame apibrėžime: Etnografinis regionas – istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas.

Lietuvoje yra penki etnografniai regionai, pasižymintys istoriškai susiformavusiais kultūriniais ypatumais: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva), Mažoji Lietuva ir Žemaitija. Šie regionai formavosi ne vienu metu ir jų vaidmuo istorijos eigoje buvo gana skirtingas. Visi penki regionai išryškėjo tik XIX a., iki tol istoriniai faktai pateikia duomenų tik apie vieną kitą Lietuvos regioną (daugiausia Žemaitiją). Kultūrines kiekvieno regiono ypatybes atskleidžiantys duomenys daugiausia atspindi XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės laikotarpį

Lietuvos etnografinių regionų detalus žemėlapis (.jpg)

EKGT BIČIULIAI

X