NAUJIENOS

Ketvirtasis Tarybos posėdis

Ketvirtasis Tarybos posėdis įvyko 2018 m. balandžio 10 d. Dalyvavo 12 Tarybos narių.

Svarstyta: 1. Regioninių etninės kultūros globos tarybų bendrieji nuostatai ir Regioninės etninės kultūros globos tarybos tipinis darbo reglamentas. 2. Regioninių tarybų naujų narių tvirtinimas. 3. Konferencijos „Folklorinio judėjimo ištakos ir reikšmė siekiant Lietuvos Nepriklausomybės bei dabartis“, skirtos folkloro ansamblių ir žygeivystės 50-mečiui, organizavimas. 4. Konferencijos, skirtos etnokultūrinio ugdymo klausimams aptarti, rengimas LR Seime. 5. Lietuvos piliečių asmenvardžių rašyba. 6. Žvėryno gimnazijos parengta Etninės kultūros ugdymo samprata. 7. EKGT administracijos struktūros ir etatų sąrašo keitimas. 8. Regioninėms taryboms skiriamos EKGT lėšos. 9. S. Daukantui pagerbti skirtos konferencijos organizavimas.

Pasveikinti Utenos krašto tautodailininkai

2018 m. balandžio 12 d. Utenos kraštotyros muziejuje atidaryta Utenos rajono tautodailininkų darbų paroda. Parodos atidarymo metu Utenos krašto tautodailininkai pasveikinti Etninės kultūros globos tarybos vardu. Įteiktos padėkos už tautinio paveldo puoselėjimą, Aukštaitijos regiono ir Lietuvos vardo garsinimą:

  • Odetai Tumėnaitei-Bražėnienei
  • Valerijai Nagienei
  • Albinui Šileikai
  • Julijai Stankevičienei
  • Anelei Araminienei
  • Rasai Slesoriūnienei
  • Vytautui Šemeliui
  • Genovaitei Adiklienei
  • Alvyrai Žemaitienei
  • Reginai Eidžiulienei
  • Jolitai Levčenkienei
  • Miglei Saladžiūtei
  • Rūtai Vanagickienei
  • Aušrai Būgienei
  • Domantui Žilėnui

EKGT informacija

Taryba siūlo sertifikuoti dalį Kaziuko mugės

Etninės kultūros globos tarybos ekspertai ne kartą svarstė tradicinių mugių sertifikavimo klausimus ir ypač daug dėmesio skyrė VIlniuje rengiamai Kaziuko mugei. Aptarusi šių metų Kaziuko mugę, Taryba kreipėsi į LR žemės ūkio ministeriją, Vilniaus miesto savivaldybės tarybą bei Vilniaus miesto merą su pasiūlymu sertifikuoti Kaziuko mugės dalį suteikiant tradicinės mugės statusą.

Taryba išreiškė nuomonę dėl asmenvardžių rašybos LR piliečių dokumentuose

Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba) yra ne kartą svarsčiusi ir teikusi siūlymus LR Seimui ir Vyriausybei dėl Lietuvos kitataučių piliečių asmenvardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis. Šios kadencijos Taryba išnagrinėjo ankstesnius siūlymus ir nutarė, kad jiems pritaria, todėl pakartotinai teikia juos šios kadencijos Seimui.

Taryba siūlo pirmajame Lietuvos Respublikos piliečio paso puslapyje rašyti asmenvardžius tik lietuviškais rašmenimis, o antrajame paso puslapyje leisti pageidaujantiems asmenims įrašyti savo asmenvardžius kitomis kalbomis, laikantis originalios tų asmenvardžių rašybos. Su Tarybos 2018-04-16 dienos raštu nr. S-109, adresuotu LR Seimo Kultūros bei LR Seimo Švietimo ir mokslo komitetams, galite susipažinti čia ►

EKGT informacija

Pritarta Etninės kultūros ugdymo sampratos įgyvendinimui Vilniaus Žvėryno gimnazijoje

2018 m. balandžio 11 d. Vilniaus m. savivaldybės tarybos posėdyje pritarta Žvėryno gimnazijos ir Etninės kultūros globos tarybos iniciatyva pateiktam prašymui leisti Žvėryno gimnazijai vykdyti bendrojo ugdymo programas taikant Etninės kultūros ugdymo sampratą.

Be to, Vilniaus m. savivaldybės taryba nutarė pateikti Etninės kultūros ugdymo sampratą tvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai. Ministerijai patvirtinus šį dokumentą, juo galės naudotis ne tik Žvėryno gimnazija, bet ir kitos mokyklos visoje Lietuvoje.

Nuotraukoje – Vilniaus Žvėryno gimnazijos folkloro ansamblis „Dolija“.

EKGT informacija

Tarybos kreipimasis dėl lituanistikos prioriteto užtikrinimo

Etninės kultūros globos tarybos nuomone, šiandien nėra užtikrinamos tinkamos sąlygos lituanistikos tyrimų ir studijų plėtotei. 2018 m. balandžio 11 d. Taryba  kreipėsi į LR Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, LR Seimo Kultūros komitetą bei LR Seimo Laikinąją etninės kultūros grupę siūlydama:

SVARBU

Tautinio kostiumo metai baigėsi, tačiau Etninės kultūros globos taryba ragina ir toliau puoselėti bei branginti tautinį drabužį! Ketinantiems įsigyti tautinį kostiumą, siūlome tautinio drabužio gamintojų ir ekspertų kontaktus.
Pabrėždamas, kad prieš šimtmetį – 1918 m. vasario 16 d. – buvo paskelbtas nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktas, LR Seimas 2018 metus paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais.
Lietuvoje kasmet vyksta daug renginių, kuriuose galima pajusti etninės kultūros dvasią. Atrinkome keletą įspūdingiausių, turinčių giliausias tradicijas, sukeliančių didžiausias emocijas, suburiančių skaitlingiausią bendruomenę arba patraukusių dėmesį nauju požiūriu į etninę kultūrą.

LIETUVOS ETNOGRAFINIAI REGIONAI

Kiekvienas Lietuvos etnografnis regionas yra istoriš- kai susiformavusi teritorija, turinti savo gentines ištakas, istorinį palikimą ir savitas kultūrines ypatybes, kurios iki mūsų laikų išliko kaip materialusis ir nematerialusis paveldas (tarmės, sakytinis ir muzikinis folkloras, papročiai, valgiai, architektūra, drabužiai, audiniai, tradiciniai dirbiniai ir kt.). Tokie etnografnio regiono požymiai nurodyti ir Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktame apibrėžime: Etnografinis regionas – istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas.

Lietuvoje yra penki etnografniai regionai, pasižymintys istoriškai susiformavusiais kultūriniais ypatumais: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva), Mažoji Lietuva ir Žemaitija. Šie regionai formavosi ne vienu metu ir jų vaidmuo istorijos eigoje buvo gana skirtingas. Visi penki regionai išryškėjo tik XIX a., iki tol istoriniai faktai pateikia duomenų tik apie vieną kitą Lietuvos regioną (daugiausia Žemaitiją). Kultūrines kiekvieno regiono ypatybes atskleidžiantys duomenys daugiausia atspindi XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės laikotarpį

Lietuvos etnografinių regionų detalus žemėlapis (.jpg)

EKGT BIČIULIAI

X