NAUJIENOS

Baltijos kelio 2019 minėjimas „Baltijos kelias gyvas!“

Kviečiame prisijungti ir pakviesti visus jungtis prie nevyriausybinių organizacijų iniciatyvos Baltijos kelio 2019 minėjimas „Baltijos kelias gyvas!“

Šia akcija siekiama prasmingai ir plačiai paminėti Baltijos kelio 30-metį. Akcija vyks 2019 m. rugpjūčio 23 d. Joje numatomos šios veiklos:

  •          Susikabinimas rankomis nuo Vilniaus Katedros aikštės iki ... galbūt Vilniaus miesto ženklo Ukmergės plente – tam reikėtų 10000 dalyvių
  •          Susikabinimas rankomis Ukmergėje, Panevėžyje, Pasvalyje ir kituose istorinio maršruto vietose
  •          Automobilių, motociklų ir dviračių kelionė su vėliavomis nuo Vilniaus Katedros iki Latvijos sienos
  •          Šventinis koncertas su dalyviais iš Latvijos prie Latvijos sienos

Rengiamasi Vėlines paskelbti švenčių diena

Remiantis 2019 m. birželio 12 d. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro informacija, šis Seimo komitetas pritarė Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma Vėlines (lapkričio 2-ąją) įteisinti kaip švenčių (nedarbo) dieną.

Priėmus Darbo kodekso pataisą, įmonėse, įstaigose ir organizacijose būtų nedirbama ne tik kiekvienų metų lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų dieną), bet ir lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną. Taip būtų sudarytos palankesnės sąlygos Lietuvos žmonėms puoselėti mūsų kultūrai būdingas mirusiųjų pagerbimo tradicijas.

Dėl šio įstatymo projekto turės apsispręsti Seimas.

Siūlymą Vėlines paskelbti švenčių diena Etninės kultūros globos taryba yra pateikusi dar 2010 metais.

EKGT informacija

Etninės kultūros olimpiados laimėtojai galės gauti papildomų taškų stodami į aukštąsias mokyklas

Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. gegužės 29 d. Nr. V-651 įsakymu Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiada įtraukta į konkursinės eilės sudarymą 2019 metais. Tai reiškia, kad Etninės kultūros olimpiados, kaip ir kitų olimpiadų, laimėtojai galės gauti papildomų balų stodami į aukštąsias mokyklas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų skyriaus vyr. specialistės Indrės Mitkevičiūtės teigimu, papildomi taškai bus pridedami Olimpiados 1-3 vietų laimėtojams (10-12 klasių), stojant  į bet kurią aukštąją mokyklą, bet kurią programą.  Pirmos vietos laimėtojai gaus 1,5 papildomo taško, antros vietos – 1 tašką, trečios vietos – 0,5 taško. Kelių olimpiadų laimėtojams gali būti pridėta iki 2,5 papildomo taško.

EKGT informacija

Nuotraukoje – 2018 metų Mokinių etninės kultūros olimpiados dalyviai

Šeštojo Tarybos posėdžio darbotvarkė

2019 metų šeštasis Etninės kultūros globos tarybos posėdis vyks birželio 11 d., 13.00 val. Tarybos būstinėje (J. Tumo-Vaižganto g. 4-1, Vilnius). Darbotvarkėje numatomi klausimai:

  1. Dėl EKGT išvados apie nematerialaus kultūros paveldo vertybės – Birutės ir Kęstučio legendos – išsaugojimą ir tęstinumą Palangos dvaro sodybos koplyčioje (40 min.).
  2. Dėl konferencijos rengėjų kreipimosi į EKGT prašant pateikti nuomonę dėl atmintinos dienos pavadinimo Lietuvos diena (20 min.).
  3. Dėl siūlymų Lietuvos kultūros tarybai tobulinti etninės kultūros ir mėgėjų meno projektų finansavimą 2020 m. (20 min.)
  4. Dėl Lietuvos etnografinių regionų vėliavų ir herbų naudojimo tvarkos parengimo (5 min.).
  5. Dėl Suvalkijos (Sūduvos) tarybos prašymo keisti šios regioninės tarybos pavadinimą (10 min.).
  6. Dėl EKGT posėdžių darbo tvarkos (25 min.).
  7. Kiti klausimai.       

      Tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė

Įteisinti Lietuvos etnografinių regionų heraldiniai ženklai

2019 m. gegužės 30 d. Seimas priėmė Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų ir Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymų pataisas (projektai Nr. XIIIP-2587(2), Nr. XIIIP-2588(2), kuriomis nuspręsta įtvirtinti Lietuvos etnografinių regionų vėliavų, miestų, miestelių ir kaimų, užsienio lietuvių bendruomenių vėliavų naudojimo teisinį reguliavimą. Šiomis pataisomis išspręsta Etninės kultūros globos tarybos kelta problema, kad Lietuvos etnografinių regionų heraldiniai ženklai neturi teisinio statuso ir Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovybės Lietuvoje kelta problema, kad nėra reglamentuotas Pasaulio lietuvių bendruomenės vėliavų naudojimas. 

Skelbiamas Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkursas!

Etninės kultūros globos taryba kartu su Lietuvos kaimo turizmo asociacija bei Žemės ūkio ministerija kviečia Lietuvos kaimo turizmo sodybų šeimininkus dalyvauti Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurse.

Vienas iš svarbiausių šio konkurso tikslų – skatinti etninės kultūros ir tautinio paveldo (tradicinės architektūros, tradicinių amatų, gyvūnų bei  augalų nacionalinių veislių, kulinarinio paveldo, etnokultūrinės žinijos, papročių, gamtą tausojančio gyvenimo būdo) plėtrą kaimo turizmo sektoriuje. Konkurso organizatoriai siekia, kad Lietuvos kaimo turizmo sodybos taptų kuo įdomesnės ir patrauklesnės Lietuvos ir užsienio turistams jaukiu stiliumi bei unikalia kultūra.

SVARBU

Lietuvoje kasmet vyksta daug renginių, kuriuose galima pajusti etninės kultūros dvasią. Čia rasite įspūdingiausius, turinčius giliausias tradicijas, sukeliančius didžiausias emocijas, suburiančius skaitlingiausią bendruomenę arba patraukiančius dėmesį nauju požiūriu į etninę kultūrą.
Raginame puoselėti bei branginti tautinį kostiumą. Ketinantys jį įsigyti čia ras pagalbą - tautinio drabužio gamintojų ir ekspertų kontaktus.
Etninei kultūrai neabejingus ir jos žinias jaunajai kartai perduoti siekiančius mokytojus kviečiame naudotis etninės kultūros ugdymo metodinėmis rekomendacijomis bei etninės kultūros ugdymo bendrosiomis programomis.

LIETUVOS ETNOGRAFINIAI REGIONAI

Kiekvienas Lietuvos etnografnis regionas yra istoriškai susiformavusi teritorija, turinti savo gentines ištakas, istorinį palikimą ir savitas kultūrines ypatybes, kurios iki mūsų laikų išliko kaip materialusis ir nematerialusis paveldas (tarmės, sakytinis ir muzikinis folkloras, papročiai, valgiai, architektūra, drabužiai, audiniai, tradiciniai dirbiniai ir kt.). Tokie etnografnio regiono požymiai nurodyti ir Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktame apibrėžime: etnografinis regionas – istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas.

Lietuvoje yra penki etnografniai regionai, pasižymintys istoriškai susiformavusiais kultūriniais ypatumais: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva), Mažoji Lietuva ir Žemaitija. Šie regionai formavosi ne vienu metu ir jų istorinis vaidmuo bėgant metams buvo gana skirtingas. Visi penki regionai išryškėjo tik XIX a., iki tol istoriniai faktai pateikia duomenų tik apie vieną kitą Lietuvos regioną (daugiausia Žemaitiją). Kultūrines kiekvieno regiono ypatybes atskleidžiantys duomenys daugiausia atspindi XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės laikotarpį.

Lietuvos etnografinių regionų detalus žemėlapis (.jpg)

EKGT BIČIULIAI

X