NAUJIENOS

Dešimtojo Tarybos posėdžio darbotvarkė

Šių metų dešimtasis Tarybos posėdis įvyks gruodžio 18 d. 13.00 val. Etninės kultūros globos tarybos būstinėje (J. Tumo-Vaižganto g. 4-1, Vilnius). Posėdžio darbotvarkėje numatomi šie klausimai:

  1. Dėl Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatų pagerbimo šventės, skirtos supažindinti visuomenę su laureato darbais, surengimo (20 min.).
  2. Dėl Etninės kultūros globos tarybos 2019 m. veiklos plano projekto (30 min.).
  3. Dėl Etninės kultūros plėtros veiksmų plano 2015–2018 m. įgyvendinimo stebėsenos ir išvadų teikimo (10 min.).
  4. Dėl Pilietinio ir tautinio ugdymo 2016–2020 metų tarpinstitucinio veiksmų plano įgyvendinimo stebėsenos ir išvadų teikimo (15 min.).
  5. Dėl bendradarbiavimo su LRT siekiant etninės kultūros sklaidos (15 min.).
  6. Dėl patriotinių tradicinių dainų atrankos Vasario 16-osios dienos renginiams ir karių tautiniam patriotiniam ugdymui (15 min.).
  7. Kiti klausimai: dėl KM užsakymu parengtų kultūros tyrimų ir kitų strateginių kultūros politikos dokumentų ir kt. (15 min.).

EKGT informacija

Seminaras, skirtas etnokultūrinio ugdymo aktualijoms

2018 m. gruodžio 11 d. 14 val. Telšių Žemaitės dramos teatro salėje (Respublikos g. 18, Telšiai) įvyks seminaras „Etnologijos mokslo, etnokultūrinio ugdymo ir specialistų rengimo aktualijos: naujausių tyrimų duomenys“.

Seminaro metu bus pristatoma dalis tyrimų, atliktų 2018 m. pagal Etninės kultūros globos tarybos vykdomą Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016–2022 metų programą.

Taryba siūlo Kalėdų laikotarpiu klausytis daugiau lietuviško postfolkloro ir folkloro

Etninės kultūros globos taryba paskutiniame savo posėdyje nutarė parengti adventinių ir kalėdinių lietuvių folkloro bei postfolkloro kūrinių sąrašą ir pasiūlyti šią muziką transliuoti Lietuvos viešosiose erdvėse: kalėdinėse mugėse ir miestų šventėse, prekybos centruose. Šis siūlymas iškeltas remiantis ne kartą Tarybai išsakytais visuomenės atstovų pastebėjimais, kad viešosiosiose erdvėse Lietuvoje Kalėdų laikotarpyje skamba vien angliškos pop žanro dainos. 

Atsižvelgiant į EKGT veidaknygės paskyroje išsakytus visuomenės pageidavimus bei remiantis etnomuzikologų rekomendacijomis, toks sąrašas buvo parengtas: surinkti folkloro ir postfolkloro kūriniai, tinkantys  advento laikotarpiui>>> ir Kalėdoms>>>.  Taryba kreipėsi į Lietuvos savivaldybes, prekybos centrus, radijo stotis ir kai kuriuos restoranus (Tarybos raštas>>>), siūlydama šiomis dainomis džiuginti Lietuvos žmonių ir svečių širdis.

Devintajame Tarybos posėdyje nutarta

2018 m. lapkričio 13 d. įvyko šių metų devintasis Etninės kultūros globos tarybos posėdis. Tarp aktualiausių svarstytų klausimų – lietuviškos muzikos viešosiose erdvėse kalėdiniu laikotarpiu stygius, Mažosios Lietuvos etnografinio regiono heraldinių ženklų įteisinimas ir kt.
 

EKGT pirmininkė Dalia Urbanavičienė pasveikino Latviją

2018 m. lapkričio 18-ąją Latvija iškilmingai atšventė savo nepriklausomos valstybės 100-ąjį gimtadienį.

Šios svarbios šventės proga išreikšdama pagarbą ir draugystę kaimyninei šaliai, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė  dalyvavo Latvijos tautininkų surengtose eitynėse su deglais Rygoje. Tegyvuoja Latvija!

EKGT informacija

Mažosios Lietuvos regioninės tarybos posėdyje svarstyta ir nutarta

2018 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Etninės kultūros centre įvyko Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos (MLREKGT) posėdis. Dalyvavo 11 Tarybos narių ir svečiai – Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) pirmininkės pavaduotojas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos (LTS) pirmininkas Jonas Rudzinskas. Posėdžiui pirmininkavo MLREKGT pirmininkė Vilma Griškevičienė.

SVARBU

Tautinio kostiumo metai baigėsi, tačiau Etninės kultūros globos taryba ragina ir toliau puoselėti bei branginti tautinį drabužį! Ketinantiems įsigyti tautinį kostiumą siūlome tautinio drabužio gamintojų ir ekspertų kontaktus.
Pabrėždamas, kad prieš šimtmetį – 1918 m. vasario 16 d. – buvo paskelbtas nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktas, LR Seimas 2018 metus paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais.
Lietuvoje kasmet vyksta daug renginių, kuriuose galima pajusti etninės kultūros dvasią. Atrinkome keletą įspūdingiausių, turinčių giliausias tradicijas, sukeliančių didžiausias emocijas, suburiančių skaitlingiausią bendruomenę arba patraukusių dėmesį nauju požiūriu į etninę kultūrą.

LIETUVOS ETNOGRAFINIAI REGIONAI

Kiekvienas Lietuvos etnografnis regionas yra istoriškai susiformavusi teritorija, turinti savo gentines ištakas, istorinį palikimą ir savitas kultūrines ypatybes, kurios iki mūsų laikų išliko kaip materialusis ir nematerialusis paveldas (tarmės, sakytinis ir muzikinis folkloras, papročiai, valgiai, architektūra, drabužiai, audiniai, tradiciniai dirbiniai ir kt.). Tokie etnografnio regiono požymiai nurodyti ir Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktame apibrėžime: etnografinis regionas – istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas.

Lietuvoje yra penki etnografniai regionai, pasižymintys istoriškai susiformavusiais kultūriniais ypatumais: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva), Mažoji Lietuva ir Žemaitija. Šie regionai formavosi ne vienu metu ir jų istorinis vaidmuo bėgant metams buvo gana skirtingas. Visi penki regionai išryškėjo tik XIX a., iki tol istoriniai faktai pateikia duomenų tik apie vieną kitą Lietuvos regioną (daugiausia Žemaitiją). Kultūrines kiekvieno regiono ypatybes atskleidžiantys duomenys daugiausia atspindi XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės laikotarpį.

Lietuvos etnografinių regionų detalus žemėlapis (.jpg)

EKGT BIČIULIAI

X