NAUJIENOS

Baltijos kelio 30-mečio minėjimas „Baltijos kelias – tai mes!“

2019 m. rugpjūčio 23 dieną Lietuva, Latvija ir Estija minės Baltijos kelio 30-metį. 1989-aisiais mūsų šalys parodė nepaprastą vienybę ir visam pasauliui paskelbė, kad nesutinka su 1939 m. pasirašytu Molotovo–Ribentropo paktu, nulėmusiu Baltijos šalių prievartinį įjungimą į TSRS, kad visi kartu siekiame laisvės ir patys norime kurti gyvenimą savo valstybėse. Baltijos kelias, kaip reiškinys, yra unikalus pasaulyje, todėl jis yra įtrauktas į UNESCO programą „Pasaulio atmintis“.

Vėlinės pripažintos ne darbo diena

Seimas priėmė Darbo kodekso pataisas (projektas Nr. XIIP-4833(2), kuriomis nutarta nuo 2020 m. lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną – įtraukti į švenčių sąrašą ir ją paskelbti ne darbo diena. Už naujas teisės akto nuostatas balsavo 57 Seimo nariai, prieš buvo 10, susilaikė 24 parlamentarai.

Kelmėje paskelbti trumpametražių filmų konkurso, skirto Žemaitijos metams paminėti, nugalėtojai

Kelmės kultūros centre 2019 m. liepos 11 d. įvyko audiovizualinių kūrinių (trumpametražių filmų, TV laidų) konkursas „Pasiruokavimā“, skirtas Žemaitijos paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800 metų sukakčiai.

Konkursą organizavo Kelmės kultūros centras ir Žemaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba. Organizatoriai kvietė visus kūrėjus pasidalinti audiovizualiniais kūriniais, parodančiais Žemaitijos savitumą. Konkurso tikslas – skatinti vaizdo medžiagos kūrėjų kūrybiškumą, saviraišką, pilietiškumą bei pateikti kuo daugiau autentiškos informacijos apie Žemaitiją, šio regiono tradicijas, paveldą ir  žmones. Kiekvienas autorius ar autorių grupė galėjo pateikti ne daugiau nei 3 vaizdo medžiagas, filmus, TV laidas.

Etninės kultūros olimpiados laimėtojai galės gauti papildomų taškų stodami į aukštąsias mokyklas

Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. V-651 Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiada įtraukta į konkursinės eilės sudarymą 2019 metais. Tai reiškia, kad Etninės kultūros olimpiados, kaip ir kitų olimpiadų, laimėtojai galės gauti papildomų balų stodami į aukštąsias mokyklas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų skyriaus vyr. specialistės Indrės Mitkevičiūtės teigimu, papildomi taškai bus pridedami Olimpiados 1–3 vietų laimėtojams (10–12 klasių) stojant  į bet kurią aukštąją mokyklą, į bet kurią programą. Pirmos vietos laimėtojai gaus 1,5 papildomo taško, antros vietos – 1 tašką, trečios vietos – 0,5 taško. Kelių olimpiadų laimėtojams gali būti pridėta iki 2,5 papildomo taško.

EKGT informacija

Nuotraukoje – 2018 metų Mokinių etninės kultūros olimpiados dalyviai

Įteisinti Lietuvos etnografinių regionų heraldiniai ženklai

2019 m. gegužės 30 d. Seimas priėmė Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų ir Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymų pataisas (projektai Nr. XIIIP-2587(2), Nr. XIIIP-2588(2), kuriomis nuspręsta įtvirtinti Lietuvos etnografinių regionų vėliavų, miestų, miestelių ir kaimų, užsienio lietuvių bendruomenių vėliavų naudojimo teisinį reguliavimą. Šiomis pataisomis išspręsta Etninės kultūros globos tarybos kelta problema, kad Lietuvos etnografinių regionų heraldiniai ženklai neturi teisinio statuso ir Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovybės Lietuvoje kelta problema, kad nėra reglamentuotas Pasaulio lietuvių bendruomenės vėliavų naudojimas. 

Skelbiamas Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkursas!

Etninės kultūros globos taryba kartu su Lietuvos kaimo turizmo asociacija bei Žemės ūkio ministerija kviečia Lietuvos kaimo turizmo sodybų šeimininkus dalyvauti Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurse.

Vienas iš svarbiausių šio konkurso tikslų – skatinti etninės kultūros ir tautinio paveldo (tradicinės architektūros, tradicinių amatų, gyvūnų bei  augalų nacionalinių veislių, kulinarinio paveldo, etnokultūrinės žinijos, papročių, gamtą tausojančio gyvenimo būdo) plėtrą kaimo turizmo sektoriuje. Konkurso organizatoriai siekia, kad Lietuvos kaimo turizmo sodybos taptų kuo įdomesnės ir patrauklesnės Lietuvos ir užsienio turistams jaukiu stiliumi bei unikalia kultūra.

SVARBU

Lietuvoje kasmet vyksta daug renginių, kuriuose galima pajusti etninės kultūros dvasią. Čia rasite įspūdingiausius, turinčius giliausias tradicijas, sukeliančius didžiausias emocijas, suburiančius skaitlingiausią bendruomenę arba patraukiančius dėmesį nauju požiūriu į etninę kultūrą.
Raginame puoselėti bei branginti tautinį kostiumą. Ketinantys jį įsigyti čia ras pagalbą - tautinio drabužio gamintojų ir ekspertų kontaktus.
Etninei kultūrai neabejingus ir jos žinias jaunajai kartai perduoti siekiančius mokytojus kviečiame naudotis etninės kultūros ugdymo metodinėmis rekomendacijomis bei etninės kultūros ugdymo bendrosiomis programomis.

LIETUVOS ETNOGRAFINIAI REGIONAI

Kiekvienas Lietuvos etnografnis regionas yra istoriškai susiformavusi teritorija, turinti savo gentines ištakas, istorinį palikimą ir savitas kultūrines ypatybes, kurios iki mūsų laikų išliko kaip materialusis ir nematerialusis paveldas (tarmės, sakytinis ir muzikinis folkloras, papročiai, valgiai, architektūra, drabužiai, audiniai, tradiciniai dirbiniai ir kt.). Tokie etnografnio regiono požymiai nurodyti ir Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktame apibrėžime: etnografinis regionas – istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas.

Lietuvoje yra penki etnografniai regionai, pasižymintys istoriškai susiformavusiais kultūriniais ypatumais: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva), Mažoji Lietuva ir Žemaitija. Šie regionai formavosi ne vienu metu ir jų istorinis vaidmuo bėgant metams buvo gana skirtingas. Visi penki regionai išryškėjo tik XIX a., iki tol istoriniai faktai pateikia duomenų tik apie vieną kitą Lietuvos regioną (daugiausia Žemaitiją). Kultūrines kiekvieno regiono ypatybes atskleidžiantys duomenys daugiausia atspindi XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės laikotarpį.

Lietuvos etnografinių regionų detalus žemėlapis (.jpg)

EKGT BIČIULIAI

X