NAUJIENOS

Patvirtinta naujos sudėties Etninės kultūros globos taryba

2017 gruodžio 12 dieną Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 61 straipsnio 9 dalimi, patvirtino naujos  sudėties Etninės kultūros globos tarybą. 

Devintasis Tarybos posėdis

Devintasis Tarybos posėdis įvyko 2017 m. lapkričio 14 d.  Posėdyje dalyvavo 10 Tarybos narių ir svečiai - Loreta Sungailienė (LNKC vyr. specialistė), Vida Šatkauskienė (LNKC direktoriaus pavaduotoja).

Svarstyta: 1. Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016–2022 metų programos teminės kryptys 2018 metais. 2. Geriausiai tradicijas puoselėjusios seniūnijos 2017 m. konkurso vertinimas. 3. EKGT strateginės veiklos gairės 2018 m. 4. Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos sudėties keitimas. 5.  Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado sudarymas.

Apdovanotos 2017 metais geriausiai tradicijas puoselėjusios seniūnijos

Lapkričio 29 d. Trakų salos pilyje apdovanoti Etninės kultūros globos tarybos kartu su Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija organizuoto konkurso "2017 metais geriausiai tradicijas puoselėjusi etnografinio regiono seniūnija" nugalėtojai.

Geriausiai tradicijas puoselėjusiomis seniūnijomis šiemet pripažintos šios: Aukštaitijoje - Krakių (I vieta), Kruonio (II) ir Meškuičių. Dzūkijoje (Dainavoje) – Merkinės (I), Valkininkų (II) ir Lazdijų (III). Mažojoje Lietuvoje – Priekulės (I), Smalininkų (II), Natkiškių (III). Suvalkijoje (Sūduvoje) – Šunskų (I), Sasnavos (II) ir Liudvinavo (III). Žemaitijoje – Sedos (I), Papilės (II) ir Mosėdžio (III).

J. Basanavičiaus premija įteikta muziejininkei, etnologei dr. E.Lazauskaitei

Lapkričio 22 d. Valstybinė Jono Basanavičiaus premija už reikšmingus etninės kultūros tyrinėjimo ir sisteminimo, sklaidos ir aktualizavimo darbus, aktyvią ir rezultatyvią visuomeninę veiklą etninės kultūros srityje įteikta etnologei, muziejininkei dr. Elvydai Lazauskaitei.

Premiją įteikė Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Sveikino valstybės institucijų atstovai, kolegos, draugai, taip pat ir Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys. 

Konferencija „Etninė kultūra ir tapatybės ugdymas“ ir išplėstinis Tarybos posėdis Papilėje

2017 m. lapkričio 16 d. Papilėje (Akmenės r.) įvyko Etninės kultūros globos tarybos organizuota konferencija „Etninė kultūra ir tapatybės ugdymas“  ir Tarybos bei regioninių etninės kultūros globos tarybų posėdis. Renginys dedikuotas Simono Daukanto 225-ųjų gimimo metinių ir Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-mečio įprasminimui. 

 

Aštuntasis Tarybos posėdis

Aštuntasis Tarybos posėdis įvyko 2017 m. spalio 17 d.  Posėdyje dalyvavo 7 Tarybos nariai ir Tarybos vyr. specialistė Dalia Urbanavičienė.

Svarstyta: 1. Teisinė bazė, reglamentuojanti tautinio kostiumo gamybą. 2. LR Seimo Pasaulio lietuvių komisijos posėdis. 3. Bendras išplėstinis EKGT ir regioninių tarybų posėdis. 4. Lietuvos regioninės politikos reforma. 5. Leidinio „Etninė kultūra“ Nr. 10 rengimas. 6. Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatų derinimas.

SVARBU

Etninės kultūros globos taryba kartu su Pasaulio lietuvių bendruomene 2017 metais skelbia konkursą „Tautinis drabužis mano šeimos ir bendruomenės istorijoje“. Kviečiame konkurse dalyvauti kiekvieną, kuriam tautinis kostiumas yra svarbus tapatybės simbolis arba brangi šeimos relikvija.
Siekiant pabrėžti tautinio kostiumo, kaip vieno iš tautos ir valstybės simbolių bei etninio tapatumo ir nacionalinės kultūros išraiškos formų svarbą, 2017-ieji paskelbti Tautinio kostiumo metais. Kviečiame susipažinti su tautinio drabužio gamintojais ir ekspertais.
Piliakalniai yra lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės, baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimas ir tautinio atgimimo sąjūdžio įkvėpimo šaltinis, 2017-ieji paskelbti Piliakalnių metais.

LIETUVOS ETNOGRAFINIAI REGIONAI

Kiekvienas Lietuvos etnografnis regionas yra istoriš- kai susiformavusi teritorija, turinti savo gentines ištakas, istorinį palikimą ir savitas kultūrines ypatybes, kurios iki mūsų laikų išliko kaip materialusis ir nematerialusis paveldas (tarmės, sakytinis ir muzikinis folkloras, papročiai, valgiai, architektūra, drabužiai, audiniai, tradiciniai dirbiniai ir kt.). Tokie etnografnio regiono požymiai nurodyti ir Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktame apibrėžime: Etnografinis regionas – istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas.

Lietuvoje yra penki etnografniai regionai, pasižymintys istoriškai susiformavusiais kultūriniais ypatumais: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva), Mažoji Lietuva ir Žemaitija. Šie regionai formavosi ne vienu metu ir jų vaidmuo istorijos eigoje buvo gana skirtingas. Visi penki regionai išryškėjo tik XIX a., iki tol istoriniai faktai pateikia duomenų tik apie vieną kitą Lietuvos regioną (daugiausia Žemaitiją). Kultūrines kiekvieno regiono ypatybes atskleidžiantys duomenys daugiausia atspindi XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės laikotarpį

Lietuvos etnografinių regionų detalus žemėlapis (.jpg)

EKGT BIČIULIAI

X