NAUJIENOS

Konkurse „Tramtatulis“ varžysis per 200 jaunųjų folkloro atlikėjų
Nuo liaudies dainų iki pasakojimų, nuo žemaitiškų sakmių iki aukštaitiškų melodijų – jau greitai Kaune skambės visa Lietuva, vaikų lūpomis skelbianti, kad tradicija – gyva, ir jaunoji karta, ugdoma puikių mokytojų, auga kartu su ja.
Gegužės 10–11 d. nuo 10 val. Kauno arkivyskupijos konferencijų salėje (Papilio g. 5) vyks Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ nacionalinis ratas, kuriame varžysis per 200 atlikėjų – vaikų ir moksleivių nuo 3 iki 19 m. iš visos Lietuvos bei lietuvių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje.
Šis renginys – ne tik konkursas, bet ir bendraminčių sambūrio šventė bei galimybė pamatyti, kaip talentingi vaikai perima folklorinio dainavimo, pasakojimo ir muzikavimo tradicijas.
.jpg)
2025 m. gegužės 13 d. Tarybos posėdžio darbotvarkė
Etninės kultūros globos tarybos posėdis vyks 2025 m. gegužės 13 d. 13 val.
Darbotvarkėje numatyti klausimai:
1. Dėl tradicinės žvejybos Kuršių mariose perspektyvų ir susijusių verslų išsaugojimo (40 min.).
2. Dėl atlikto tautinio paveldo produktų tyrimo (25 min.).
3. Dėl savivaldybių apklausos apie etninės kultūros specialistus ir etnokultūrinį ugdymą 2024 metais rezultatų (30 min.).
4. Dėl tarptautinės Kaimynų dienos ir bendruomeniškumo skatinimo Lietuvoje (15 min.).
5. Dėl patobulinto Lietuvos etnografinių regionų žemėlapio (5 min.).
6. Dėl regioninių etninės kultūros globos tarybų sudėties (5 min.).
7. Kiti klausimai.
EKGT informacija

Sveikiname VII Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados nugalėtojus!
2025 m. gegužės 2–3 d. įvyko septintosios Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados šalies etapas. Molėtų gimnazijoje varžėsi 36 mokiniai iš visos Lietuvos – regioninio etapo I ir II vietų laimėtojai iš Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Mažosios Lietuvos, Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir savivaldybių etapo I ir II vietų laimėtojai iš Vilniaus, Kauno ir Punsko.
Olimpiados dalyvius pasveikino ir sėkmės palinkėjo Molėtų gimnazijos direktorė Rimutė Guobienė, Molėtų r. savivaldybės vicemerė Vaida Saugūnienė, vertinimo komisijos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė. Gimnazijos mokiniai atliko keletą muzikinių kūrinių, giedojo aukštaitišką sutartinę.
Pirmoji Olimpiados užduotis – etnokultūrinio pažinimo testas tema „Kalendoriniai papročiai ir liaudies kūryba“, antroji užduotis – etnokultūrinės veiklos ir raiškos pristatymas. Dalyviai pasakojo apie savo etnokultūrinę veiklą mokykloje, bendruomenėje, šeimoje, rodė savo rankdarbius, dainavo, šoko, muzikavo, sekė pasakas ir t. t. Vertinimo komisija stebėjosi mokinių išradingumu, kūrybingumu ir brandumu. Iš visų geriausių išrinkti pačius geriausius komisijai nebuvo lengva.
Dėkojame visiems Olimpiados dalyviams, jiems pasirengti padėjusiems mokytojams ir tėveliams! Dėkojame Olimpiados organizatoriams – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūrai ir Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungai.
Ypatinga padėka – Molėtų gimnazijos direktorei Rimutei Guobienei, gimnazijos kolektyvui ir mokiniams už šiltą priėmimą ir nuoširdžią pagalbą rengiant Olimpiados šalies etapą.
Daugiau apie Olimpiados nugalėtojus >>>
EKGT informacija

Sveikiname sulaukus Šv. Velykų!
Mielieji!
Lai suspindi įvairiais
margučių raštais ir atgimstančia gyvybe
mūsų namai, teaplanko visus viltis,
ramybė ir stiprybė kartu su šv. Velykų galia
ir pavasario saulės šviesa!
Džiugios ir jaukios Velykų šventės!
Etninės kultūros globos tarybos vardu
pirmininkė Dalia Urbanavičienė

Lietuvos savivaldybių asociacija pritaria EKGT siūlymui
Etninės kultūros globos taryba 2025 m. kovo 19 d. raštu „Dėl siūlymo papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnį“ kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją siūlydama papildyti Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 7 straipsnį nauju punktu ir į savivaldybių valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų sąrašą įtraukti naują funkciją: „Nacionalinės kultūros sklaida ir plėtra, etninės kultūros, tradicinių amatų, etnografinių regionų ir vietos tradicijų globa, kultūros paveldo (materialaus ir nematerialaus) išsaugojimas, kultūros sklaidos ir edukacijos stiprinimas“.
Lietuvos savivladybių asociacija dėl šio Tarybos siūlymo apklausė savivaldybes. Dauguma savo nuomonę išsakiusių savivaldybių pritaria EKGT siūlymui, nes tai atitinka Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymo preambulėje įtvirtintą principą – „kultūra yra Lietuvos valstybės tapatumo ir tęstinumo pagrindas“. Etninė kultūra turi būti valstybės prioritetas, nes yra tiesiogiai susijusi su geopolitiniais iššūkiais bei nacionaliniu saugumu (tai įvardyta ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme). Savivaldybės atkreipė dėmesį, kad EKGT siūlomą VSĮ 7 straipsnio formuluotę būtina tobulinti, t. y. išdiskutuoti, ko siekia valstybė perduodant šią funkciją savivaldai.
EKGT informacija

2025 m. balandžio 15 d. posėdžio darbotvarkė
2025 m. Etninės kultūros globos tarybos posėdis vyks balandžio 15 d. 13 val. Tarybos būstinėje adresu Gedimino pr. 60, Vilnius (bus galimybė prisijungti nuotoliniu būdu).
Posėdžio darbotvarkėje numatyti klausimai:
1. Dėl istorinio kultūrinio paveldo išsaugojimo miškuose (30 min.).
2. Dėl Etnologijos ir folkloristikos studijų krypties grąžinimo ir lituanistikos prioriteto mokslo bei studijų srityse įtvirtinimo (30 min.).
3. Dėl nematerialaus kultūros paveldo archyvų teisinės apsaugos (30 min.).
4. Dėl EKGT 25-mečiui skirto renginio ir bendrojo EKGT bei regioninių tarybų atstovų posėdžio organizavimo (30 min.).
5. Kiti klausimai.
EKGT informacija
Paveikslėlyje – Danutės Blažienės sukurto dekoratyvinio takelio fragmentas
SVARBU


LIETUVOS ETNOGRAFINIAI REGIONAI

Kiekvienas Lietuvos etnografinis regionas yra istoriškai susiformavusi teritorija, turinti savo gentines ištakas, istorinį palikimą ir savitas kultūrines ypatybes, kurios iki mūsų laikų išliko kaip materialusis ir nematerialusis paveldas (tarmės, sakytinis ir muzikinis folkloras, papročiai, valgiai, architektūra, drabužiai, audiniai, tradiciniai dirbiniai ir kt.). Tokie etnografnio regiono požymiai nurodyti ir Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktame apibrėžime: etnografinis regionas – istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas.
Lietuvoje yra penki etnografiniai regionai, pasižymintys istoriškai susiformavusiais kultūriniais ypatumais: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva), Mažoji Lietuva ir Žemaitija. Skaityti toliau>>>