Pavasaris

KAZIUKO MUGĖ

Galima sakyti, kad pavasaris Lietuvoje prasideda nuo „Kaziuko". „Kaziukas" - tai šimtametėmis tradicijomis garsėjanti Vilniaus Kaziuko mugė. Ji kilusi iš šventojo Kazimiero pagerbimo procesijų, rengiamų nuo 1604 metų. Dabar tai visos Lietuvos amatininkų suvažiavimas. Kiekvienais metais kovo pirmomis dienomis jie užpildo Vilniaus gatves, džiugindami tradiciniais dirbiniais ir kūrybiškomis naujovėmis. Įspūdį daranti unikaliomis vilnietiškomis verbomis mugė yra tapusi Vilniaus simboliu ir svarbiu įvykiu visos Lietuvos etnokultūriniame gyvenime.

2021 metais mugė turėtų vykti kovo 5-7 dienomis. Deja, atsižvelgiant į COVID-19 situaciją, mugė neįvyks. Lietuvos amatininkų, tautodailininkų ir kitų kūrėjų rankų darbo gaminių šiemet tenka ieškoti internete. Ta proga kovo 4 dieną pradėjo veikti nauja elektroninė erdvė www.craftson.lt. Tai vieta, kur autorinių darbų kūrėjai bei talentingi gamintojai pristato savo dirbinius, kupinus rankų ir širdies šilumos. Keletas kitų nuorodų į Lietuvos kūrėjų rankų darbo gaminius pristatančias elektronines erdves: Lietuvos saugomų teritorijų svetainė Gamtoje.org, Baltiškų papuošalų elektroninė parduotuvė Ethnicshop.lt, veidaknygės grupė Lietuvos amatininkai, veidaknygės grupė Lietuvos kūrėjai, amatininkai, tautodailininkai.

Nuotrauka iš Kaziuko mugės svetainės www.kaziukomuge.lt

PAVASARIO LYGIADIENIS

Kovo 20-21 d. visame Žemės rutulyje dienos ir nakties trukmė tampa vienoda. Tačiau šiaurinio pusrutulio gyventojams tai yra ypatingas momentas, nes nuo šios dienos naktis pasidaro trumpesnė už dieną: nuo Pavasario lygės tamsa  tirpsta lyg sniegas, užleisdama vietą šviesai. Pavasario lygė - senosiose mūsų kraštų tradicijose buvo laikoma Naujų metų pradžia.

Pavasario lygiadienis itin įspūdingai minimas Vilniuje. Nuo 2008 m. Šventaragio slėnyje uždegamos Pavasario lygiadienio ugnys: moksleiviai atsineša savo gamybos šviečiančių paukštelių, kuriais papuošia medžius Šventaragio slėnyje, iš žvakučių sukomponuoja įvairius baltiškuosius ornamentus. Šie ženklai palei medžių šaknis šviečia per visą naktį.

Plačiau apie renginį - Vilniaus etninės kultūros centro svetainėje: www.etno.lt. Nuotrauka iš www.etno.lt.

ŠVENTOS VELYKOS

Šv. Velykos - tai svarbiausia, beveik kiekvienuose namuose švenčiama pavasario šventė, simbolizuojanti gam­tos atbudimą, krikščionims -  Jėzaus Kristaus prisikėlimą iš mirties. Šventę supa daugybė po šiai dienai išlikusių papročių. Nuo seniausių laikų iki pat šiol per Velykas Lietuvoje šeimos susirenka prie pavasario žalumynais išpuošto šventinio stalo, dažomi, ritinėjami ir mušami margučiai. 

Rumšiškėse įsikūręs Lietuvos liaudies buities muziejus Velykų antrąją dieną kviečia į šventę, kurioje galima susipažinti su etnografinėmis Velykų tradicijomis. Visi kviečiami suptis velykinėmis sūpuoklėmis ir sužino, jog tai vaisingumą skatinantis apeiginis veiksmas. Galima įsimaišyti į lalauninkų (kaimynus lankančių dainininkų būrį). Primenama apie berželių sporgdinimo ir avižų daiginimo papročius, patyrę margučių margintojai dalinasi žiniomis apie įvairiausius marginimo būdus. Taip pat muziejuje rengiamos Vaikų Velykėlės arba Atvelykis, kurio šeimininkė - Velykų bobutė.

Jeigu nesutrukdys korona, šiemet Velykų šventė Rumšiškėse vyks balandžio 5 dieną. Daugiau informacijos - Lietuvos liaudies buities muziejaus svetainėje www.llbm.lt. Nuotrauka iš www.llbm.lt

KONKURSAS „TRAMTATULIS"

Svarbus pavasario įvykis etnokultūrinių renginių rate - Lietuvos vaikų ir moksleivių - liaudies kūrybos atlikėjų konkursas „Tramtatulis". Tai renginys, padedantis atrasti neeilinių gabumų dainuojančius, grojančius, tarmiškai pasakojančius vaikus ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir atokiausiuose Lietuvos miesteliuose bei kaimuose. „Tramtatulis“ rengiamas trimis ratais: vietiniu, regioniniu ir visos šalies.

2021 m. „Tramtatulis“ skiriamas vienos žymiausių pasaulio archeologių, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtojos, archeomitologės Marijos Gimbutienės 100 metų sukakčiai paminėti. Taikantis prie karantino situacijos, šiemet konkursas vyksta virtualiai: iki balandžio 1 d. dalyviai pateikia filmuotą medžiagą vietinių ratų rengėjams, kurie iš pateiktos vaizdo medžiagos kopijų sumontuos dalyvių pasirodymus ir  paskelbs savo įstaigų „Youtube" ar „Facebook" paskyrose.

Pagrindinis konkurso organizatorius - Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Daugiau informacijos: www.lnkc.lt.  Nuotrauka iš LNKC paskyros veidaknygėje

ŠAKTARPIS IR ŽIOBRINĖS

Į įdomius pavasario renginius kasmet vilioja Mažoji Lietuva. Pavasario potvynio metu Rusnė kviečia į Šaktarpio šventę. Joje pristatoma potvynių ir žvejybos istorija, žvejai iš valčių pardavinėja šviežią žuvį, vyksta venterinių valčių varžybos. Paragauti žuvienės, keptos ir rūkytos žuvies bei pasidairyti po šventės metu veikiantį blusturgį suguža galybė žmonių, norinčių aplankyti salą unikaliu metu – per potvynį. Šiemet šventė yra suplanuota balandžio pradžioje. Pagrindinis organizatorius - Rusnės bendruomenė. Daugiau informacijos: www.rusne.org

Žiobriams plaukiant iš Baltijos jūros neršti upėmis aukštyn, Nida kviečia į Žiobrines. Tai neeilinis renginys, užburiantis savo dvasia ir puikiu žuvies skoniu! Jo vinis – žiobrių kepimas specifiniu, Kuršių nerijos žvejams būdingu būdu. Šventės programoje  – mokomieji kūrybiniai užsiėmimai, autentiški žuvies kepimo receptai, tradiciniai žaidimai visai šeimai, žygis po Nidą. Šiemet šventė planuojama balandžio pabaigoje. Organizatorius: Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“. Tikslesnė informacija: www.visitneringa.com. Nuotrauka iš Neringos turizmo informacijos svetainės veidaknygėje

JORĖ / JURGINĖS

Jorė arba Jurginės - tai pavasario žalumos šventė, švenčiama balandžio 23 dieną. Ją supančioje tautosakoje kreipiamasi į žemės raktus valdantį Jorį arba Jurgį ir prašoma atrakinti žemę, ją palaistyti, pažadinti gyvybės jėgas, prikelti augmeniją, išleisti žalumą. 

Jorės šventė jau beveik trisdešimt metų iškilmingai švenčiama Molėtų rajone, Kulionių kaime esančioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Dangaus šviesulių stebykloje. Šventę organizuoja Senovės baltų religinė bendrija „Romuva". Daugiau informacijos šventei artėjant bus paskelbta - Jorės paskyroje veidaknygėje. Nuotrauka iš šios paskyros.

Ne mažesnės reikšmės renginys - Jurginės Palangoje. Palangos kultūros ir jaunimo centro folkloro ansamblis „Mėguva” kasmet per Jurgines į Palangą sukviečia visos Lietuvos folkloro ansamblius ir veda juos į palangiškių šventą vietą - ant Birutės kalno. Daugiau informacijos apie Jurgines Palangoje >>>

Šiaurės Lietuvoje per Jurgines visi vyksta į Raudėnus (Šiaulių r.). Daugiau informacijos apie šiųmetes Jurgines Raudėnuose rasite: www.kursenukultura.lt

„AUKSO PAUKŠTĖS" APDOVANOJIMAI

1999 m. Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondas įsteigė metų nominacijas „Aukso paukštė“ geriausiems mėgėjų meno kolektyvams ir jų vadovams, tarp jų - geriausiems kaimo ir miesto folkloro ansambliams, liaudies teatrams bei jų vadovams.

Gauti „Aukso paukštės" nominaciją - didelė garbė kiekvienam kolektyvui, tad šie kiekvieną pavasarį vykstantys apdovanojimai - didelis įvykis Lietuvos etnokultūrininkų bendruomenės gyvenime. Apdovanojimai rengiami kiekvienais metais kovo–balandžio mėnesiais. Tačiau šiemet dėl Lietuvoje ir pasaulyje susidariusios padėties, apdovanojimai nukelti į rudenį.

2021 metais išrinkti „Aukso paukštės" apdovanojimų nusipelnę kolektyvai skelbiami  Lietuvos nacionalinio kultūros centro svetainėje www.lnkc.lt.  Nuotrauka iš LNKC paskyros veidaknygėje

LIAUDIŠKO MUZIKAVIMO FESTIVALIS „SĖLOS MUZIKANTAI"

Pirmąjį gegužės savaitgalį Zarasuose visada vyksta didelę muzikantų bendruomenę suburiantis liaudiško muzikavimo festivalis „Sėlos muzikantai“. 

2021 metais festivalis „Sėlos muzikantai" vyks gegužės 7-9 dienomis Zarasuose, Stelmužėje ir Dusetose (Zarasų raj.). Programoje numatytos grojimo mandolina pamokos pradedantiems ir pažengusiems, taip pat koncertai ir vakaronės Zarasuose, Šlyninkos vandens malūne ir Stelmužės bažnytėlėje.

Organizatorius - Zarasų kultūros centras. Daugiau informacijos - Festivalio „Sėlos muzikantai" paskyroje veidaknygėje Nuotrauka iš Zarasų kultūros centro paskyros veidaknygėje

FESTIVALIS „SKAMBA SKAMBA KANKLIAI"

Šis festivalis Vilniuje vyksta jau nuo 1973 metų. Tai vienas ryškiausių autentiškos tautinės muzikos festivalių Europoje.

Festivalis tradiciškai vyksta paskutinį gegužės savaitgalį. Festivalio programoje: sutartinių vakarai, vaikų folkloro diena, pasidainavimų vakarai, naktišokiai, kaimo giesmininkų valanda, sekmadienio koncertai Vilniaus senamiesčio kiemuose, grojimo tradiciniais instrumentais bei giedojimo dirbtuvės, nakties muzikos koncertų ciklai ir kt.
Būdamas seniausias folkloro festivalis Lietuvoje, jis turėjo ir turi ženklų poveikį visam lietuvių folkloro judėjimui, buvo ir yra svarbi mūsų etninės kultūros sklaidos bei plėtros dalis. Sovietmečiu Lietuvos folkloro ansamblių (tuo metu jų buvo per 800) judėjimas buvo viena iš pasipriešinimo nutautinimui bei sovietinei ideologijai formų, be šio etninės kultūros sąjūdžio nebūtų buvę ir Dainuojančios revoliucijos.

„Skamba skamba kankliai 2021"  vyks gegužės 25-30 d. Festivalį rengia Vilniaus etninės kultūros centras. Festivalio svetainė: www.ssk.lt. Nuotrauka iš www.ssk.lt.

***

VASAROS RENGINIAI >>>

RUDENS RENGINIAI >>>

ŽIEMOS RENGINIAI >>>

X