Etninės kultūros globos tarybai - 20 metų

EKGT įkūrimo aplinkybės

Džiaugiamės galėdami pranešti apie Etninės kultūros globos tarybos veiklos jubiliejų!

Taryba įkurta 2000-aisiais, o 2001 m. įsteigti jos padaliniai penkiuose etnografiniuose regionuose – Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regioninės tarybos. Taigi šiemet sueina 20 metų, kai Etninės kultūros globos taryba veikia visa sudėtimi, per savo padalinius įgijusi visą Lietuvą aprėpiančius pajėgumus.      

Ta proga norėtume prisiminti, kokiomis aplinkybėmis buvo įkurta Taryba – ekspertinė įvairių etninės kultūros sričių atstovus sujungianti institucija, padedanti Seimui ir Vyriausybei spręsti strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimus.

EKGT vadovai

Pirmuoju Etninės kultūros globos tarybos vadovu norėtųsi vadinti profesorių dr. Norbertą Vėlių – vieną žymiausių Lietuvos tautosakininkų, mitologų, kraštotyrininkų, surengusį daugybę kraštotyros ekspedicijų (ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų gyvenančių lietuvių žemėse), paskelbusį daug kraštotyros ir mokslo monografijų, rinkinių ir kitų etninės kultūros srities darbų. Jis aktyviai dalyvavo Lietuvos kultūriniame sąjūdyje, 1989 m. tapo pirmuoju tiek Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininku, tiek Vytauto Didžiojo universiteto Antropologijos katedros (vėliau Etnologijos ir folkloristikos katedros) vedėju, o 1990 m. surengtame Lietuvos kultūros kongrese vadovavo Etninės kultūros sekcijai, atstovaudamas visam etninės kultūros laukui. 1993 m. prof. dr. N. Vėliui už reikšmingą kraštotyrinę ir mokslinę veiklą buvo suteikta Valstybinė Jono Basanavičiaus premija. Būtent jo iniciatyva buvo sumanyta įkurti Etninės kultūros globos tarybą kaip ekspertinę Lietuvos Respublikos Seimui atskaitingą instituciją, ir tik netikėta N. Vėliaus mirtis (1996 m.) lėmė, kad jis netapo pirmuoju Tarybos pirmininku.

Dabartinės kadencijos EKGT sudetis

Šiuo metu dirba penktosios kadencijos (2018–2021) Etninės kultūros globos taryba.

Kviečiame sužinoti, kas yra jos nariai. Ir dalijamės EKGT kasdienybės – kas mėnesį vykstančių posėdžių – akimirkomis.

Svarbiausi Etninės kultūros globos tarybos pasiekimai ir dabarties iššūkiai

Tarybos, kaip ekspertinės institucijos, pagrindinės strateginės veiklos kryptys pagal Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą (toliau – EK įstatymas) apima šias sritis:

- etninės kultūros plėtrą ir integravimą į bendrąją kultūros politiką Lietuvoje;
- etnografinių regionų savitumo išsaugojimą;
- tautinės savimonės bei etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumo užtikrinimą ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugą, etninės kultūros veiklos bendruomenėse plėtrą;
- etnokultūrinio ugdymo integravimą į švietimo sistemą;
- specialistų rengimo ir etnokultūrinių tyrimų bazės stiprinimą;
- tradicinių amatų tęstinumą ir plėtrą;
- etninės kultūros sklaidos plėtojimą;
- etninės kultūros integravimą į kultūrinį turizmą;
- nematerialaus kultūros paveldo plėtrą;
- etninės kultūros puoselėjimą užsienio lietuvių bendruomenėse.

Ankstesnių kadencijų EKGT sudėtis

Pirmąją Tarybą (dirbusią 2000–2004 metais) pagal Etninės kultūros globos tarybos nuostatus (patvirtintus Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. VIII-1848) sudarė 25 nariai, kuriuos 4 metų kadencijai skyrė šios su etninės kultūros globa susijusios valstybinės institucijos bei visuomeninės organizacijos: Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Kultūros ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Aplinkos ministerija, Lietuvos liaudies kultūros centras, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos muzikos akademija, Lietuvos nacionalinis muziejus, Rumšiškių liaudies buities muziejus, Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvių etninės kultūros draugija, Lietuvos kraštotyros draugija, Lietuvos ramuvų sąjunga, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo, Radijo ir televizijos komisija, Žemės ūkio rūmai; dar 5 narius skyrė regioniniai Tarybos padaliniai – po vieną kiekvienam Lietuvos etnografiniam regionui (Aukštaitijai, Dzūkijai, Suvalkijai, Žemaitijai ir Mažajai Lietuvai).

Regioninių etninės kultūros globos tarybų vadovai

Remiantis 2001 m. liepos 20 d. patvirtina Regioninių etninės kultūros globos tarybų sudarymo tvarka, visuose penkiuose Lietuvos etnografiniuose regionuose įsteigti Tarybos regioniniai padaliniai: Aukštaitijoje – 2002 m. gegužės 3 d., Dzūkijoje (Dainavoje) – 2002 m. gegužės 10 d., Sūduvoje (Suvalkijoje) – 2002 m. birželio 14 d., Žemaitijoje – 2002 m. liepos 5 d., Mažojoje Lietuvoje – 2002 m. liepos 16 d.  Aukštaitijos tarybos koordinacinis centras įkurtas Panevėžyje, Dzūkijos (Dainavos) – Alytuje, Mažosios Lietuvos – Šilutėje, Suvalkijos (Sūduvos) – Marijampolėje, Žemaitijos – Telšiuose. Tais pačiais metais dvejų metų kadencijai išrinkta pirmoji regioninių tarybų vadovybė. Pažymėdami Etninės kultūros globos tarybos 20-metį, pristatome šiuo laikotarpiu dirbusius Regioninių etninės kultūros globos tarybų pirmininkus ir jų pavaduotojus.

EKGT regioninių tarybų susitikimai

Dabartinę regioninių tarybų sudėtį rasite čia: https://ekgt.lt/apie-taryba/regionines-tarybos/

EKGT regioninės tarybos susitinka aptarti svarbiausių etninės kultūros klausimų, iškylančių skirtinguose Lietuvos etnografiniuose regionuose, keturis kartus per metus. Vieną kartą per metus įvyksta bendras visų penkių EKGT regioninių tarybų posėdis.

Dalijamės EKGT regioninių tarybų pastarųjų metų posėdžių, kuriuos dažnu atveju lydi turtinga kultūrinė programa, akimirkomis.

EKGT specialistai regionams

Regioninių etninės kultūros globos tarybų veiklą koordinuoja bei užtikrina jų priimtų sprendimų įgyvendinimą EKGT specialistai regionams. Etninės kultūros globos taryba dėkoja šiose pareigose dirbantiems ir anksčiau dirbusiems kolegoms!

X