Įdomiausi etnorenginiai Lietuvoje

Įdomiausi etnorenginiai Lietuvoje

Lietuvoje kasmet vyksta daug renginių, kuriuose galima pajusti etninės kultūros dvasią. Į šį gidą atrinkome įspūdingiausius, turinčius giliausias tradicijas, sukeliančius didžiausias emocijas, suburiančius skaitlingiausią bendruomenę arba patraukiančius dėmesį nauju požiūriu į etninę kultūrą. Šis sąrašas ne galutinis. Kviečiame siųsti informaciją apie renginius, kurie, Jūsų manymu, turėtų pakliūti į šį sąrašą. Dalinkimės žiniomis apie geriausius etnokultūrinius renginius!

ŽIEMA: Konkursas-parodų ciklas „Aukso vainikas“

Sausio 6-ąją, Trijų karalių dieną, kasmet paskelbiami ir simboliniais aukso vainikais karūnuojami geriausi metų liaudies menininkai. Konkursas-parodų ciklas „Aukso vainikas“ sumanytas siekiant išsaugoti vertingiausius tradicinės lietuvių liaudies dailės bruožus šiandienos kultūroje, paskatinti visų dailės šakų kūrėjus dažniau ieškoti įkvėpimo senosiose tradicijose, drąsiai, savaip jas interpretuoti ir kurti. „Aukso vainiko“ parodose kasmet savo kūrinių kolekcijas visuomenei pristato apie 500 tautodailininkų.

Savo svarba „Aukso vainikui“ nenusileidžia kitas Lietuvos nacionalinio kultūros centro organizuojamas įvykis – Lietuvos moksleivių liaudies dailės konkursas „Sidabro vainikėlis“.

Platesnė informacija – www.lnkc.lt

ŽIEMA: Užgavėnės

Užgavėnės – tradicinė kalendorinė šventė, kurią, varydama žiemą iš kiemo, švenčia visa Lietuva: ir mieste, ir kaime kaukėti persirengėliai lanko kaimynus, degina žiemos vargus simbolizuojančią Morę, valgo blynus. Tačiau keliose Lietuvos vietovėse Užgavėnės švenčiamos ypatingai. Ypač  turtingos žemaitiškos šventės tradicijos yra išlaikytos Plateliuose. Nepaprastai dideli Užgavėnių dalyvių būriai suguža į Rumšiškes. Iš Mažosios Lietuvos žiema itin trankiai išvaroma Klaipėdoje.

Pagrindinis Užgavėnių rengėjas Plateliuose – Žemaitijos nacionalinis parkas: http://zemaitijosnp.lt, Rumšiškėse – Lietuvos liaudies buities muziejus: http://www.llbm.lt, Klaipėdoje – Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras www.etnocentras.lt

PAVASARIS: Vilniaus Kaziuko mugė

Iš sostinėje vykstančių tradicinių švenčių bene ryškiausia – Kaziuko mugė. Ji kilusi iš šventojo Kazimiero pagerbimo procesijų, rengiamų nuo 1604 metų. Dabar tai visos Lietuvos amatų meistrų suvažiavimas. Kiekvienais metais kovo pirmomis dienomis jie užpildo Vilniaus gatves, džiugindami tradiciniais dirbiniais ir kūrybiškomis naujovėmis. Tęsdama šimtmečių tradicijas, džiugindama unikaliomis vilnietiškomis verbomis, mugė yra tapusi Vilniaus simboliu ir svarbiu įvykiu visos Lietuvos etnokultūriniame gyvenime.

Platesnė informacija: www.kaziukomuge.lt

PAVASARIS: Pavasario lygiadienis

Diena lygi nakčiai, šviesa lygi tamsai. Nuo Pavasario lygės tamsa  tirpsta lyg sniegas, užleisdama vietą šviesai, vis ilgesniam saulutės ratui. Pavasario lygė – tai atskaitos taškas, kai saulė pateka tiksliai rytuose, leidžiasi vakaruose. Žemdirbiškoje tradicijoje (jau nuo II tūkst. pr. Kr. ) buvo pradedami skaičiuoti naujieji metai.

Pavasario lygiadienis itin įspūdingai minimas Vilniuje. Nuo 2008 m. Šventaragio slėnyje uždegamos Pavasario lygiadienio ugnys: moksleiviai atsineša savo gamybos šviečiančių paukštelių, aukurų, kuriais papuošia medžius Šventaragio slėnyje, iš žvakučių sukomponuoja įvairius baltiškuosius ornamentus, kurie atspindi geležinių koplytstulpių, kryžių saulutes, žalvario amžiaus papuošalus, verpsčių, velykinių margučių raštus. Ženklai palydimi tradicinės muzikos - uždegami (šie ženklai ir šviečiantys paukščiai palei medžių šaknis šviečia per visą naktį).

2019 metais Pavasario lygiadienio šventė Vilniuje, Šventaragio slėnyje rengiama kovo 20 d. Plačiau apie renginį - Vilniaus etninės kultūros centro svetainėje: www.etno.lt

PAVASARIS: Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų – konkursas „Tramtatulis“

Tai vienas svarbiausių jauniausius Lietuvos etnokultūrininkus suburiančių įvykių. Šis konkursas padeda atrasti neeilinių gabumų dainuojančius, grojančius, tarmiškai pasakojančius vaikus ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir atokiausiuose Lietuvos miesteliuose bei kaimuose. „Tramtatulis“ rengiamas trimis ratais: vietiniu, regioniniu ir visos šalies. Pavyzdžiui, 2017 metais vietiniuose „Tramtatulio“ ratuose dalyvavo per 1000 vaikų, regioniniuose – 639, į respublikinį turą atrinkti 242 vaikai.

2019 metais regioninis "Tarmtatulio" ratas per Lietuvą rieda - kovo mėnesį, respublikinis - balandžio 13-14 dienomis. Daugiau informacijos – www.lnkc.lt. Nuotrauka – Joniškio kultūros centro.

PAVASARIS: Šaktarpis Rusnėje ir Žiobrinės Neringoje

Į įdomius pavasario renginius vilioja Mažoji Lietuva. Pavasario potvynio metu Rusnė kviečia į Šaktarpio šventę. Joje pristatoma potvynių ir žvejybos istorija, žvejai iš valčių pardavinėja šviežią žuvį, vyksta venterinių valčių varžybos. Paragauti žuvienės, keptos ir rūkytos žuvies bei pasidairyti po šventės metu veikiantį blusturgį suguža galybė žmonių, norinčių aplankyti salą unikaliu metu – per potvynį. Daugiau informacijos: http://salarusne.lt

Žiobriams plaukiant iš Baltijos jūros neršti upėmis aukštyn, Nida kviečia į Žiobrines. Tai neeilinis renginys, užburiantis savo dvasia ir puikiu žuvies skoniu! Jo vinis – žiobrių kepimas specifiniu, Kuršių nerijos žvejams būdingu būdu. Šventės programoje  – mokomieji kūrybiniai užsiėmimai, autentiški žuvies kepimo receptai, tradiciniai žaidimai visai šeimai, žygis po Nidą. Organizatoriai: Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“, plačiau: www.visitneringa.com. Nuotrauka iš internetinės erdvės www.alkas.lt

PAVASARIS: Aukso paukštė

1999 m. Lietuvos liaudies kultūros centras ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondas įsteigė metų nominacijas „Aukso paukštė“ geriausiems mėgėjų meno kolektyvams ir jų vadovams, tarp jų - geriausiems kaimo ir miesto folkloro ansambliams, liaudies teatrams bei jų vadovams.

Gauti "Aukso paukštės" nominaciją - didelė garbė kiekvienam kolektyvui, tad šie kiekvieną pavasarį vykstantys apdovanojimai - didelis įvykis Lietuvos etnokultūrininkų bendruomenės gyvenime.

Plačiau apie 2019 metais įteiktas "Aukso paukštes" - žinių portale www.alkas.lt

PAVASARIS: Atvelykis

Savaitė po šv. Velykų Lietuoje nuo seno vadinama Pravadų savaite. Pirmasis sekmadienis po šv. Velykų vadinamas Atvelykiu (Pravadais, mažosiomis arba vaikų Velykomis, Velykėlėmis). Senos šios šventės tradicijos - vaikai lanko krikšto tėvus, kad gautų margučių, suaugusieji aplanko tuos artimuosius, pas kuriuos nespėjo apsilankyti per šv. Velykas, jaunimas žaidžia žaidimus su margučiais. Atvelykiu užsibaigia Velykų švenčių ciklas.

Atvelykis visada linksmai švenčiamas Klaipėdos senamiesčio erdvėse. Šeimos su vaikais dalyvauja amatų mokyklėlėse, jomarkėlyje, žaidžia velykinius, tradicinius sportinius žaidimus, rungiasi margučių ridenimo varžytuvėse. 2019 m. Atvelykio šventė Klaipėdoje vyks balandžio 28 dieną. Daugiau informacijos Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro svetainėje: www.etnocentras.lt

Tą pačią dieną Atvelykio šventė rengiama prie Kauno pilies. Daugiau informacijos Kauno tautinė skultūros centro svetainėje: www.ktkc.lt

PAVASARIS: Moksleivių folklorinių šokių varžytuvės "Patrepsynė"

Šios varžytuvės, propaguojančios lietuvių folklorinius šokius tarp jaunimo, kasmet pritraukia vis daugiau šokėjų. Pirmas "Patrepsynės" turas įprastai vyksta mokyklose, antrasis turas - miestuose ir rajonuose. Galiausiai šokėjai, demonstruodami meistriškumą ir kūrybiškumą, varžosi finaliniame renginyje. 2019 metais šis renginys vyksta gegužės 11 d. Šiauliuose. Šiemet varžytuvės skiriamos Žemaitijos metams, todėl jose šokami tik Žemaitijoje užrašyti šokiai.

"Patrepsynę" organizuoja Šiaulių kultūros centras. Daugiau informacijos: www.siauliukc.lt

PAVASARIS: Skamba skamba kankliai

Šis festivalis Vilniuje vyksta jau nuo 1973 metų ir yra vienas iš nedaugelio Europoje autentiškos tautinės muzikos festivalių.

Festivalis tradiciškai vyksta paskutinį gegužės savaitgalį. Festivalio programoje šalia jau žiūrovų pamėgtų tradicinių renginių – sutartinių vakaro, vaikų folkloro dienos, pasidainavimų vakaro, naktišokių, kaimo giesmininkų valandos, sekmadienio koncertų Vilniaus senamiesčio kiemuose – atsiranda ir naujų tradicijų – grojimo tradiciniais instrumentais, dainavimo, giedojimo dirbtuvės, nakties muzikos koncertų ciklas ir kt.
Būdamas seniausias folkloro festivalis Lietuvoje, jis turėjo ir turi ženklų poveikį visam lietuvių folkloro judėjimui, buvo ir yra svarbi mūsų etninės kultūros sklaidos bei plėtros dabarties ir istorijos dalis. Sovietmečiu Lietuvos folkloro ansamblių (tuo metu jų buvo per 800) judėjimas buvo ir viena iš pasipriešinimo nutautinimui bei sovietinei ideologijai formų. Be šio etninės kultūros sąjūdžio nebūtų buvę ir Dainuojančios revoliucijos... 

Festivalį rengia Vilniaus etninės kultūros centras. Festivalio svetainė: www.ssk.lt

VASARA: Atataria lamzdžiai

Nuskambėjus „Skamba skamba kankliams“, rengiamas tarptautinis folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai“ Kaune. 2019 m. šis festivalis vyks gegužės mėn. 31 d. – birželio 1-2 d.  Kauno tautinės kultūros centre, kitose Kauno miesto uždarose ir atvirose erdvėse.

Platesnė informacija - Kauno tautinės kultūros centro svetainėje: www.ktkc.lt.

Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis
X