2019-ieji - Žemaitijos ir Vietovardžių metai

2019-ieji paskelbti Žemaitijos ir Vietovardžių metais

Etninės kultūros globos taryba džiaugiasi, kad 2019-ieji, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, yra paskelbti Žemaitijos ir Vietovardžių atmintinais metais.

2019-ieji paskelbti Žemaitijos metais: 

- atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. minimos Žemaitijos vardo paminėjimo pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose (Ipatijaus kronikoje, aprašant Haličio–Voluinės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos taikos sutartį, minimi ir du žemaičių kunigaikščiai Erdvilas (Gerdvilas) ir Vykintas) 800-osios metinės;

- pabrėžiant Žemaitijos lemiamą reikšmę Lietuvos ir Baltijos jūros rytų pakrantės XIII–XIV a. valstybių formavimosi istorijoje Vokiečių ordinui vykdant kuršių ir prūsų genčių užkariavimus;

- pažymint Žemaitijos vaidmenį Europos istorijoje 1236–1422 metų laikotarpiu, 200 metų trukusią kovą su Ordinu ginant savo žemę ir laisvę, indėlį į pergalę Saulės ir Durbės mūšiuose, užtikrinant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stiprėjimą, apsaugant latvių ir estų žemes nuo prūsų likimo;

- akcentuojant 1413 m. Žemaitijos krikštą, užbaigiantį tūkstantį metų (313–1413 m.) trukusį krikščioniškosios Europos formavimąsi, ir 1415 m. „Žemaičių skundo“ Konstanco visuotiniame bažnyčios susirinkime vaidmenį kristianizacijos istorijoje, lėmusio viduramžių krikšto sklaidos pokyčius nuo užkariavimų iki nuostatos „krikštiju tik apsisprendusį priimti krikštą“;

- pripažįstant Žemaitijos indėlį į valstybės gyvenimą per visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpį išlaikant prigimtinę savastį, kalbą, papročius, tradicijas ir savitą krašto istoriją.

2019-uosius Seimas paskelbė Vietovardžių metais:

- pabrėždamas, kad senieji vietovardžiai – Lietuvos kultūros, istorijos ir kalbos vertybė, kurios išsaugojimu privalo rūpintis valstybė;

- įvertindamas tai, kad senuosiuose kaimų ir vienkiemių pavadinimuose glūdi etnologinė, lingvistinė, paleogeografinė, istorinė, kultūrinė ir kita svarbi informacija, saugotina kaip Lietuvos ir pasaulio kultūros palikimo dalis;

- išskirdamas ypatingą gyvenamųjų vietų vardų reikšmę ryšiams su tėvų, senelių ir protėvių žeme puoselėti;

- konstatuodamas, kad nuo sovietmečio iki šių laikų iš juridinės vartosenos jau yra išbraukta tūkstančiai istorinių vietovardžių ir stebima tolesnė jų nykimo tendencija;

- siekdamas išsaugoti senuosius  vietovardžius.

Daugiau apie 2019-aisiais minimus atmintinus metus Lietuvos Respublikos Seimo tinklapyje >>>

EKGT informacija

X