Suvalkija (Sūduva)

Istorinės ištakos

Sūduvių vardas šaltiniuose minimas anksčiau nei bet kurios kitos istorinių laikų baltų genties, gyvenusios dabartinėje Lietuvos teritorijoje: jau apie 150 m. parašytoje Klaudijaus Ptolemėjaus „Geografijoje“ minimi „galindai ir sudinai“, kurie kaimynystėje išgyveno iki pat XIII a., kai apie juos daugiau informacijos pateikė Petras Dusburgietis. Sūduvių žemių konfederacijos formavimosi procesą sužlugdė kryžiuočiai, 1278–1283 m. sunaikinę svarbiausius Sūduvos centrus, daugumą sūduvių išžudę, dalį ištrėmę į Sembą. Kraštą galutinai nuniokojo XIII a. pabaigos – XIV a. karai, nemaža jo dalis pavirto dykra, apaugo neįžengiamomis giriomis. Po Žalgirio mūšio ir 1422 m. Melno taikos sutarties dalis etninių Sūduvos žemių buvo priskirta Lietuvai, prasidėjo krašto atkūrimas. Į savo tėvų žemes grįžo nemažai gyventojų, agresijos metais pasitraukusių į dešinį Nemuno krantą. Dalį naujųjų gyventojų sudarė atsikėlę pabėgėliai iš kryžiuočių užkariautų Nadruvos, Skalvos, Bartos ir kitų gretimų sričių, čia taip pat įsikūrė atvykėliai iš Kauno apylinkių, žemaičiai, aukštaičiai, Lenkijos mozūrai ir kt.

Gyventojams susimaišius, susiformavo savita etnografinė sritis. Joje iki šių dienų išliko dviejų atskirų jos sričių gyventojų skirtinga tapatybė: zanavykų (gyvenančių netoli novos upės apie Kudirkos naumiestį, griškabūdį, Šakius – iki XVIII a. pabaigos jie priklausė istorinei Žemaitijai) bei kapsų (gyvenančių apie Marijampolę, Vilkaviškį, Kazlų Rūdą, garliavą).

XVIII a. pabaigoje – XX a. pradžioje užnemunės ūkinė visuomeninė raida vyko skirtingai nei likusioje Lietuvos dalyje, nes šis kraštas nuo 1795 m. priklausė Prūsijai, nuo 1807 m. – Varšuvos kunigaikštystei, 1815–1915 m. – Lenkijos karalystei (Rusijos imperijos autonominiam vienetui, realią autonomiją išlaikiusiam iki 1863 m. sukilimo). Čia 1807 m., net keliasdešimčia metų anksčiau negu likusioje Lietuvos dalyje, buvo panaikinta baudžiava (dar 1806 m.), valstiečiams suteikta asmens laisvė, o tai paskatino spartesnę ekonominę, socialinę, kultūrinę raidą.

Dėl geresnių socialinių, ekonominių bei kultūrinių sąlygų, žemdirbystei palankių derlingų žemių, regiono gyventojai tapo turtingiausiais XIX–XX a. Lietuvos ūkininkais, tuo laikotarpiu davė šaliai daugiausia išsilavinusių žmonių. Iš šio regiono yra kilę net šeši iš dvidešimties Valstybės atkūrimo, Vasario 16-osios akto signatarų, vienas iš jų – Lietuvos patriarchas Jonas Basanavičius. Šiame krašte gimė ir Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka bei lietuvių bendrinės kalbos kūrėjas Jonas Jablonskis.

X