Suvalkija (Sūduva)

Etninė muzika

Suvalkiečių dainuojamoji tradicija labai įvairi tiek istoriniu, tiek ir žanriniu bei stilistiniu požiūriu. Suvalkijoje (Sūduvoje) išlikę ir seniausiam klodui skirtini žanrai, ir vėlyvoji lyrika. Vienas iš seniausių archajinės melodikos klodo žanrų – ganymo dainos. Išskirtinę vietą tarp jų užima oliavimai,  sietini ne tiek su ganymo papročiais, kiek su kalendorine piemenų švente – Sekminėmis. Sekminių rytą pramigęs piemuo būdavo „apoliuojamas“ ir „užspirginamas“ – pravardžiuojamas „spirgučiu“. Išlikus bendruomeninėms talkoms, mūsų laikus pasiekė ir senosios šio krašto rugiapjūtės pabaigtuvių dainos, artimos dzūkiškoms. Rugiapjūtės dainoms giminingos ir seniausios šienapjūtės dainos. Kitų žanrų darbo dainos (arimo, malimo ir kt.) – jau lyrinės stilistikos melodikos pavyzdžiai. Nepaisant kaimynystės su Dzūkija – kalendorinio folkloro epicentru, Suvalkijoje (Sūduvoje) žinomi tik negausūs kalendorinių dainų likučiai: keletas Joninių kupoliavimo ir Kalėdų dainų bei dainuojamųjų žaidimų, gavėnios baladžių. Saviti ir gausiausiai išlikę yra suvalkiečių vestuvių papročiai ir apeiginės dainos. Dalis jų paplitusios tik Suvalkijoje (Sūduvoje). Čia būta ir raudų, tačiau raudojimo tradicija išnyko anksčiau negu Dzūkijoje.

Gausiausias šiame krašte – lyrinės stilistikos dainų sluoksnis. Ypatinga gausa išsiskiria istorinės ir karo dainos bei baladės. Apskritai suvalkiečiams būdingas polinkis į epiškumą, pasakojimą, tai dažnai atsispindi ir dainavimo stiliuje: melodija išdainuojama ramiai, santūriai, neskubant, tarsi išpasakojant dainą. Pagal bendrą melodijos struktūrą suvalkiečių dainos artimesnės Mažosios Lietuvos lietuvininkų negu dzūkų dainoms. Suvalkiečių melodijos ne tokios vingrios, saikingiau vartojamos puošmenos. Dainininkų dėmesys, atrodo, nukreiptas ne tiek į melodijų puošybą, kiek į formos sandaros išbaigtumą, grakštumą.

Seniausios suvalkiečių dainos – vienbalsės (monodinės), jos iš dalies giminingos dzūkiškoms ir, matyt, laikytinos jotvingių palikimo dalimi. Vėlyvesnėje lyrinėje tradicijoje galima išskirti keletą sluoksnių: vienbalsės diatoninių dermių dainos; naujesnės vienbalsės melodijos, kuriose pastebima funkcinės harmonijos įtaka; homofoninio stiliaus daugiabalsės dainos; literatūrinės, bendralietuviškos dainos, romansai ir pan. Pastaruoju metu Suvalkijoje (Sūduvoje) vyrauja nerėksmingas dvibalsis dainavimas pritariant daugiausia tercijomis. Organišku daugiabalsiu dainavimu, rodančiu ilgalaikio gludinimo žymes, pasižymi zanavykai.

Senajai monodinei muzikai atlikti Suvalkijoje (Sūduvoje) naudoti įvairūs pučiamieji muzikos instrumentai (švilpynės, birbynės ir pan.), smuikas ir kt. Nuo seno čia gyva kankliavimo – ne tik pavieniui, bet ir ansambliais – tradicija. Suvalkiečių kanklės išsiskiria puošnia forma. Šių dienų Suvalkijoje mėgstama groti smuiku, armonika, cimbolais. Kapelą gali sudaryti 1–2 smuikai, armonika, cimbolai, būgnas, basetlė.

X