Mažoji Lietuva

Tautinis kostiumas

XIX a. pirmojoje pusėje lietuvininkės moterys vilkėjo gausiai prie kaklo rauktais, puošniai siuvinėtais marškiniais ir trumpomis liemenėmis. Virš languoto arba išilgai dryžuoto raukto sijono ryšėdavo baltas linines prijuostes su įaustais raudonais raštais. Šaltuoju metu vilkėdavo sermėgomis bei kailinukais, aptrauktais tamsiai mėlyna medžiaga, puoštais siuvinėtais raštais ir auksaspalvių galionėlių arba kailiuko apvadais ant pečių ir rankovių. Liemenį juosdavo plačiomis rinktinėmis juostomis, o prie juosmens pasikabindavo delmoną – puošniai siuvinėtą medžiaginį maišelį. Puošėsi stikliniais arba gintariniais karoliais. Merginos plaukus pindavo į kasas, kurias sudėdavo apie galvą labai sudėtingais būdais, – tokia šukuosena būdavo daroma sekmadieniui ir laikydavosi visą savaitę. nuotakos XVIII–XIX a. pradžioje dėvėdavo aukštą cilindro formos galvos apdangalą, padarytą iš juodo aksomo arba fetro. Jaunamartės kepurėlė, pasiūta iš pintinių nėrinių, užtemptų ant specialaus karkaso, iš viršaus būdavo apgobiama plonu šydu.

Lietuvininkai vyrai mūvėjo ne tik ilgomis, bet ir trumpomis kelnėmis. Jų madingomis laikytos tamsiai mėlynos ir juodos sermėgos XVIII–XIX a. pirmojoje pusėje buvo siuvamos su klostytais įsiuvais šonuose. Vyrai juosėdavo ne tik juostomis, bet ir spalvotai siuvinėtais bei odiniais diržais.

XIX a. antrojoje pusėje lietuvininkių kostiume ėmė vyrauti tamsios spalvos – mėlyna, žalia, ruda, juoda. Pamėgtos šilkinės skaros ir prijuostės. Tamsūs sijonai smulkiai klostomi arba plisuojami. Audžiamos siauros daugiaraštės tamsaus dugno juostelės. Vieninteliai delmonai vis dar buvo siuvinėjami spalvingai.

Šis kraštas garsėjo įvairiais rankdarbiais, ypač megztomis raštuotomis pirštinėmis.

X