Mažoji Lietuva

Kulinarinis paveldas

Kulinarinis paveldas. Klaipėdos uostamiestyje dėl kultūrų sankirtų įtakos buvo sukurta daug išskirtinių, tik Klaipėdai būdingų valgių. XVII a. Klaipėdoje gimė specifinis kavos gėrimas, gaminamas iš stiprios juodos kavos ir kiaušinio trynių, išplaktų su cukraus pudra. XX a. pradžioje į Klaipėdos restoranų meniu buvo įtraukti tokie patiekalai kaip Mėmelio strimelių tefteliai (kukuliai) pomidorų padaže, Mėmelio menkės tefteliai (kukuliai) kaparėlių padaže, ruginės tešlos apvalkale keptas kiaulienos kumpis, jautienos šnelkliopsai, troškinti grietinėje su baravykais, didysis kiaulienos kepsnys – Mėmelio štufatas. Saldūs Klaipėdos restoranų kulinarinio paveldo patiekalai – Mėmelio štrudelis su vyšniomis ir riešutais, Mėmelio slyvų pudingas ir Mėmelio meduolis, kuriuos valgydavo užsigerdami žemaitiška medaus gira. garsūs klaipėdietiški biskvitai.

Mažosios Lietuvos kaimo kulinarinis paveldas – duoniniai kukuliukai, užšutinti pienu. Tradicinis pusryčių patiekalas – paščiūkai, pagaminti iš šilto miežinio alaus (be laipsnių) su miltais. Vasarą bei rudeniop Mažojoje Lietuvoje labai mėgta valgyti obuolines, kriaušines sriubas su pienu ir muize (avižinių miltų tyre). Pietums mažlietuviai virė lapienes sriubas ir ypač šiupinį – žirnių ir bulvių košę su rūkyta kiauliena.

Kitos savitos tradicijos. Juodkrantės gintaro įlankoje surinkti archeologiniai gintaro dirbiniai, sukurti apie 3000 m. pr. Kr. Tai iki šiol pasaulyje nepralenktas tokio pobūdžio rinkinys. Amuletai galėjo būti paskandinti marių dugne kaip aukos arba jie susiję su to paties laikotarpio pakrančių gyvenvietėmis. Tūkstantmetė pajūryje gimusi tradicija puoštis gintaro papuošalais tapo visos Lietuvos savastimi, o gintariniai papuošalai – „vizitine Lietuvos kortele“.

Kuršininkai buvo žvejai, į Kuršių marias išplaukdavę tobulai pritaikytomis šiam vandens telkiniui burinėmis valtimis. Didžiosios burvaltės vadintos kurėnais, mažesnės – kiudelvaltimis, bradininėmis, venterinėmis – pagal tai, kokius tinklus traukdavusios. Kurėnų stiebus puošė spalvingos vėtrungės, kuriose simboliškai įrašyti žvejų tikėjimai ir viltys, namų rūpesčiai ir džiaugsmai. Tai ypatingi, visiškai išskirtiniai tiek Lietuvoje, tiek ir Europoje tautodailės dirbiniai. Kuršiškos burvaltės vėtrungė šiandien tapusi neringos miesto simboliu.

Prūsijos valdžios netoleruojamą užgavėnių karnavalą Mažojoje Lietuvoje pakeitė nauja, santūresnė – Šiupinio šventė. Kaimynai rinkdavosi į vieną trobą, kur drauge vaišindavosi šiupiniu (koše, verdama iš žirnių, pupų ir bulvių arba ruginių miltų, mėsos ir kt), aptardavo žiemos vargus bei artėjančius pavasario rūpesčius. Šiupinio šventė – ir šiandien gyva Mažosios Lietuvos tradicija.

X