Dzūkija (Dainava)

Herbas ir vėliava

Dzūkijos (Dainavos) didžiojo ir mažojo herbų bei vėliavos projektai sukurti šio regiono visuomenininkų iniciatyva, autorius – Arvydas Každailis. Jie suderinti Lietuvos heraldikos komisijoje 2003 m. vasario 25 d.

Dzūkijos (Dainavos) herbas sukurtas remiantis senąja Trakų heraldika, nes etnografiniam regionui priskirtinos teritorijos didžioji dalis nuo XIV  a. pabaigos priklausė Trakų kunigaikštystei, nuo 1413 m. – Trakų vaivadijai, o nuo XVI a. antrosios pusės iki XVIII a. pabaigos – Trakų pavietui. Šių administracinių darinių herbas išsirutuliojo iš Trakų kunigaikščių portretinių antspaudų: jau XIV a. viduryje Trakų kunigaikštis Kęstutis ir jo sūnus Vytautas antspauduose vaizdavo šarvuotą karį, kuris dešinėje rankoje laikė pakeltą kalaviją, o kairėje – skydą, arba kaire ranka rėmėsi į skydą. Vėlesnėse Trakų žemės herbo versijose pavaizduotas karys su alebarda, o Trakų vaivadijos ir jos pavietų vėliavos jau nuo XVI a. antrosios pusės išsiskyrė mėlyna spalva.

Mažajame herbe ant mėlyno skydo pavaizduotas sidabrinis šarvuotas karys, dešinėje rankoje laikantis auksinę alebardą ant sidabrinio koto, o kaire ranka atsirėmęs į sidabrinį skydą su paauksuotais viršutiniu ir apatiniu apvadais. Didžiajame herbe aprašytąjį mažąjį herbą iš abiejų pusių laiko dvi atgal atsigręžusios sidabrinės lūšys su auksiniais nagais ir liežuviais, stovinčios užpakalinėmis kojomis ant sijos, ant kurios pakabintas sidabrinis kaspinas su mėlynų raidžių užrašu "Ex gente bellicosissima populus laboriosus" (liet. „Iš karingiausios genties – darbštūs žmonės“). Herbo devizas sukurtas remiantis XIII a. istoriniuose šaltiniuose užfiksuotu teiginiu, kad šiame krašte gyvenę jotvingiai buvo karingiausia baltų gentis. Dzūkijos (Dainavos) herbe pavaizduotas šarvuotas karys reiškia krašto sergėtoją, dominuojanti mėlyna spalva – dangų, ištikimybę, tvirtumą ir sąžiningumą, o mažąjį herbą laikančios lūšys yra akylumo ir įžvalgumo simbolis.

 

 

 

Pirmasis Dzūkijos (Dainavos) vėliavos variantas yra reprezentacinė herbinė vėliava. Tai baltos spalvos audeklas, kurio trys laisvi kraštai apsiūti aukso virvele, o vėliavos centre išsiuvinėtas didysis Dzūkijos (Dainavos) herbas. 

Antrasis Dzūkijos (Dainavos) vėliavos variantas yra mėlynos spalvos audeklas, kurio centre išsiuvinėtas sidabrinis šarvuotas karys, laikantis dešinėje rankoje auksinę alebardą ant sidabrinio koto, o kaire ranka atsirėmęs į sidabrinį skydą su paauksuotais viršutiniu ir apatiniu apvadais.

Lietuvos etnografinių regionų herbų naudojimo tvarka>>>

Lietuvos etnografinių regionų vėliavų naudojimo tvarka>>>

X